Infliacijos valdymas monetarizmo teorijos aspektu

Monetarizmas yra ekonomikos teorija, kuri teigia, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp infliacijos ir pinigų kiekio rinkoje, ir kad geriausias būdas kovoti su infliacija yra sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje pakeliant palūkanų normas.
• Pinigų politikos tikslai: nedidelė ir stabili infliacija ir/ar ekonominis augimas. Centriniai bankai mano, kad geriausia ką jie gali duoti šalies žmonių gerovei – kainų stabilumas, nes infliacija “kainuoja”.
Monetarizmas yra ekonominė srovė, kurios atstovai teigia, jog pinigų kiekis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ūkio aktyvumo lygį, todėl pinigų kiekio reguliavimas yra veiksmingiausia priemonė veikti makroekonominius procesus. Monetarizmo doktrinos šaknys – klasikinė ekonomikos teorija. Monetarizmas neigia keinsizmo doktriną, teigdamas, jog pagrindinė valstybinės valdžios ekonominė funkcija yra užtikrinti nuolatinį pinigų kiekio didėjimą, o tai ir lemia tolygų ekonomikos augimą [2].
• formulė (funkcija) „paklausa – greitis“ buvo sudaryta praktinių stebėjimų pagrindu, t. y. kaip akivaizdi analitinė priklausomybė.
1963 m. M. Friedman ir A. J. Schwartz išleido knygą „Jungtinių Valstijų monetarinė istorija (1867–1960)“. Joje buvo nagrinėjamas pinigų pasiūlos ir su ja susijusios ekonominės veiklos vaidmuo JAV istorijoje. Nauja ir netikėta išvada buvo ta, kad pinigų pasiūlos svyravimai sukelia ekonomikos svyravimus. Maža to, jie nustatė, kad pinigų masės pokyčių tempai spartesni negu visuomeninio produkto pokyčiai.
Monetarinė koncepcija įtikinamai paaiškino ir Didžiosios depresijos priežastis. M. Friedman, kaip tikras monetaristas, įžvelgė glaudų ir tvirtą ryšį tarp infliacijos ir pinigų pasiūlos, teigė, kad infliacija gali būti pažabojama reguliuojant į apyvartą išleidžiamų pinigų kiekį. Jis buvo įsitikinęs, kad sąryšis tarp pinigų kiekio ir kainų yra priežastinis, o ne atsitiktinis, nepripažino fiskalinės politikos kaip paklausos valdymo priemonės ir teigė, kad vyriausybės vaidmuo valdant ekonomiką turi būti griežtai apribotas. M. Friedman taip pat pasisakė prieš vyriausybės kišimąsi į valiutų rinkas ir palaikė lanksčių valiutos kursų taikymą [6].
M. Friedman koncepcija remiasi kiekybine pinigų teorija. Kiekybinės pinigų teorijos idėjas pirmieji propagavo XVI a. Salamankos mokyklos (Ispanija) scholastikos atstovai. XVIII a. šią teoriją sukonkretino David Hume....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!