Su ekonomikos klausimais susiduriame kas dieną ir visose gyvenimo srityse. Daugelis jų susiję su asmens darbu, nuo kurio priklauso šalies ekonominė padėtis bei ekonominis aktyvumas. Aukšto užimtumo lygio pasiekimas – vienas iš pagrindinių makroekonominių valstybės tikslų.
Ekspertai ir rinkos dalyviai lėtėjantį Lietuvos ūkio augimą, greta kitų priežasčių, sieja su darbo jėgos ir darbo žinių tūkumu. Įvairiais vertinimais, iš Lietuvos išvyko iki dešimtadalio darbingų asmenų. Darbo jėgos trūkumas ateityje įvardijamas kaip ūkio augimą stabdysiantis veiksnys.
Situacija, kai žmonių lyg ir “turime”, bet jie ne Lietuvos darbo rinkoje, darbo atrodo yra, bet čia jo nenorima imtis, primena tradicinio nedarbo fenomeną. Pasiekęs tam tikrą lygį šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę ir valstybę. Skaudžiausiai nedarbas įtakoja žmonių interesams, nesuteikdamas jiems galimybės prisidėti savo gabumais toje srityje, kurioje jie galėtų išreikšti save, arba dėl susidariusios padėties žmonės patiria stiprų psichologinį smūgį.
Kiekviena ekonominės politikos teorija turi savo privalumus ir trūkumus, stiprias ir silpnas vietas. Tačiau nekyla jokios abejonės kad, sumaniai jas naudojant galima pasiekti gerų rezultatų. Tai patvirtina užsienio šalių patyrimai: juos taikant sumažėja gamybos nuosmūkio ir pakilimo svyravimai bei nedarbas.
Visiškas užimtumas – tai bent kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jie neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Nedarbo analizuajamą temą Lietuvoje rašė B. Martinkus, V. Žilinskas, Jakutis A., Snieška V. Nežiūrint į ekonominių terminų sąvokas ir jų klasifikacija. Ši tema yra analizuojama ir aktuali iki šiol tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu.
1. Išanalizuoti pagrindines nedarbo sąvokas ir apibrėžimus;
2. Atskleisti nedarbo formas, priežastis ir jo lygį;
3. Nedarbo mažinimo priemonės, jo kitimo pagrindinės tendencijos;
4. Išnagrinėti socialines – ekonomines nedarbo pasekmes;
5. Atskleisti Lietuvos ekonominę padėtį.
Darbo struktūra: Šis darbas susideda iš įvados, kuris apima 2 puslapius; teorinės dalies- nedarbo pasekmės – 8 puslapių; praktinės...
Šį darbą sudaro 4610 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!