Nedarbas rodikliai Lietuvoje

Nedarbas – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Politikai, vertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos” rodiklių.
Lietuvoje gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Yra išskiriamos subjektyvios (menkas išsimokslinimas ir kvalifikacija, nepakankama darbo patirtis, kalbų nemokėjimas, neigiamas darbdavių požiūris į ilgalaikius bedarbius, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, mažas mobilumas, sveikatos būklė) ir objektyvios (užimtumo sumažėjimas, struktūriniai darbo rinkos neatitikimai, maži atlyginimai, didelės bedarbių socialinės garantijos, didelės persikėlimo išlaidos, intensyvi naujų technologijų plėtra, nepakankamai veiksmingos darbo rinkos politikos priemonės) nedarbo priežastys.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbių skaičius nustatomas dviem būdais: pagal bedarbių registraciją teritorinėse darbo biržose ir Statistikos departamento atliekamais darbo jėgos tyrimais (nuo1995m.), kurie remiasi gyventojų apklausa. Bedarbiais šiame tyrime laikomi 14 metų ir vyresni asmenys, kurie tiriamą savaitę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasiruošę pradėti dirbti, 4 savaites ieškojo apmokamo darbo įvairiais būdais, bandė gauti licenciją, kreditą. Bedarbiams priskiriami taip pat studentai, namų šeimininkės ir kiti asmenys, tiriamą savaitę užimti neekonomine veikla, bet ieškantys darbo. Šie du nedarbo lygio ir bedarbių skaičiaus įvertinimo metodai remiasi skirtinga metodika, bedarbio sąvokos apibrėžimu. Kadangi ne visi bedarbiai kreipiasi į darbo biržas, tai skaičiai dėl nedarbo skiriasi: pagal Statistikos departamentą nedarbo lygis visada yra didesnis nei registruotas nedarbas (1 pav.). Kai Lietuvos nedarbo lygis gretinamas su Europos Sąjungos ar kitų valstybių lygiu, imami Statistikos departamento nustatyti skaičiai. Anksčiau duomenys apie nedarbą skyrėsi kelis kartus, o dabar atotrūkis tarp Darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir specialiais tyrimais nustatyto mažėja. Iš to ryškėja, jog vis daugiau neturinčių darbo užsiregistruoja oficialiai.
1 paveikslas. Bedarbių skaičiaus kitimas Lietuvoje 1998-2005 m.
Nuo 1998 iki 2001 metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!