Šiluminė ir akustinė fizika

1. Pastatų konstrukcijų ilgaamžiškumas: įtakojantys veiksniai, vykstantys procesai. Pastato konstrukcijos ilgaamžiškumas – savybė, užtikrinanti neyrančio ir nesideformuojančio pastato eksploatavimą numatytą laiką ir numatytomis sąlygomis. Tai iš esmės lemia: medžiagų ir konstrukcijų ilgaamžiškumas, jų stiprumas, atsparumas šalčiui, drėgmėi, ugniai, korozijai, temperatūrų svyravimai, laikančias konstrukcijas veikia išskaidytos ir koncentruotos apkrovos, kurios sukelia nuovargį ir irimą ir pan. Medžiagų ir konstrukcjų ilgaamžiškumą galima padidinti įvairiais būdais: naudojant tinkamas konstrukcinius sprendimus. Kiekybiniu požiūriu, pastatų konstrukcijų ilgaamžiškumas nustatomas jų eskploatavimo, neprarandant reikiamų savybių, laiku. Todėl yra keletas pastatų ilgaamžiškumo klasių, kurios nurodo, kiek metų gali būti naudojamas pastatas ar jo konstrukcija. 2.Lietuvos klimato ypatumai. LT budingi vidurio klimatines juostos, esancios tarp 30 ir 60 laipsn siaures platumos lygiagreciu orai. Taciau del LT geografines padeties (prie baltijos juros ir siltos Golfštrimo sroves) jos klimata veikia ir jurinis vak europos, ir zemyninis rytu europos klimatas. Rudeny ir ziema vyrauja dazniau atnesantis ciklonus jurinis, o pavasary ir vasara-dazniau atnesantis aticiklonus zemyninis. Vakaru Lt didesne jurinio klimato, rytu Lt- didesne zemyninio klimato itaka. Miestu ir pastatu projektavimo ir statybos praktika parode, kad Lt klimato ivairoves nepaisyti negalima- temperaturos, krituliu, vejo, oro dregnio ir ju kaitos poveikio skaitines vertes yra pakankamai dideles ir skirtingos atskiruose Lt regionuose. 1.visa pajurio ir didesne Nemuno ziociu dalis laikoma Vak Lietuvos klimatiniu rajonu, o Kursiu Nerija ir siaura keliu km plocio kalipedos-sventosios pakrante- sio rajono porajoniu. Cia vyrauja vak vejai, kurie atnesa nuo juros dregna ora. Ziema nuo neuzsalancios juros atplustancio oro temperatura dazniausiai yra teigiama arba visuomet aukstesne, negu kitse Lt vietose. Vasara, kai del atvesusios juros ir oras vesesnis, dangus dazniau pragiedreja negu kitur. Isgarintas Batijos juros vanduo patenka virs siurkstaus ikaitusio pakrantes ruozo ir kyla aukstyn, kol susitelkia debesys keliu ar net keliolikos km aukstyje virs zemyno. Del to pajur ruoze vasara maziau lyja. Cia vesus pavasaris, palyginti siltos ziemos, velyvas ir siltas ruduo. Zemaitijos aukstumose daznai susidaro kamuoliniai debesys, gausiai lyja ir sninga. Kadangi iskrenta daugiau krituliu nei gali isgaruoti,mazeja oro temp. 2.vidur Lt dalyje vyrauja lygumos, kurios plyti i rytus ir pietrycius nuo rytiniu zemaitijos aukstumu slaitu iki aukstaitijos kalvyno, ten, kur teka Nevezis ir jo intakai. Cia temp pasiskirsto vienodai. I siaiures rytus nuo zemaitijos ir suvalkijos aukstumu yra mazai drekinami Lt rajoinai, kuriu krituliu norma 450-600 mm per metus. Siek tiek labiau drekinamoi Nemuno zemupio rajonai. 3.rytu Lietuva, ypac siaures rytu kampas, pasizymi didziausiais metiniais temp svyravimais, saltomis ir ilgomis ziemonis. Dengia storesne ir ilgiau neistirpstanti sniego danga. Rytu Lt Baltijos aukstumu dalis nusitesusi isilgai svarbiausios vyraujanciu veju krypties. Del atskiru kalvynu formu smulkumo krituliai pasiskirsto kitaip, negu zemaitijoje. Del pavirsiaus netolygumo sustipreja oro sukuriai, todel visame rajone bendras krituliu kiekis didesnis, negu vid lt juostoje (550-700 mm per metus). Vejas. Veja suzadina atmosferos slegiu skirtumai. Atmosferos slegio teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo silumines oro busenos. Virs saltesniu rajonu slegis paprastai buna didesnis nei virs siltesniu. Vejo krypti nusako slegio rajonu tarpusavio padetis ir tu slegiu kritimo traektorija, o slegiu skirtumas-veju greiti. Vietoves viejotuma geriausiai vaizduoja veju rozes. Jos sudaromos, atidedant pasirinktu masteliu kas 45 laipsn (ar 22,5) ant tiesiu, vaizduojanciu pasaulio saliu kryptis (rumbus), veju kartojimasi (procentais). Atideti taskai sujungiami linijomis. •Žiemą Lietuvoje dažniau vyrauja pietvakarių ir pietų vėjai 3,2m/s rytuose; 8,5m/s vakaruose. Pavasarėjant vėjai rimsta, bet darosi nepastovesni. Vasaros pradžioje dažnai pučia ŠV vėjas ir vakarų, o pabaigoje PV vėjas. (2,3m/s-6,0m/s) . Rudenį pietų ir pietryčių vėjai. 3.Stacionarus šilumos srautas (šilumos mainai) Šilumos srautas (q) per atitvarą kai srautas ir temperatūra laiko atžvilgiu nekinta . Tiek vienalyčių tiek sluoksniuotų atitvarų, kurių sluoksniai lygiagretūs su išoriniais paviršiais temperatūrinis laukas yra vienmatis. Jeigu iš abiejų atitvaros pusių temperatūra nevienoda, pro atitvarą skverbiasi šilumos srautas, žemesnės temperatūros kryptimi. Pereinančios pro atitvarą šilumos kiekis yra proporcingas oro iš abiejų jos pusių temperatūrų skirtumui, atitvaros plotui, laikui per kurį vyksta šilumos srautas ir priklauso nuo atitvaros medžiagų techninių šiluminių savybių. Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas išreiškiamas šilumos kiekiu kcal, kuris per 1val pereina pro 1m2 atitvaros, kai abipus atitvaros temperatūrų skirtumas yra 1C0. Tokiu būdu šilumos perdavimo koeficientas apibūdinama kiek atitvara gali praleisti šilumos nuo vienos pusės į kitą. Atitvara priešinasi šilumos srauto skverbimuisi. Pasipriešinimas apibūdinamas dydžiu atvirkščiai proporcingu atitvaros šilumos perdavimo koef. ir vadinamas atitvaros sumine šilumine varža. Suminė šiluminė varža Rs išreiškiama: (m2*h*0C)/kcal, tai yra oro abipus atitvaros temperatūrų skirtumu, kai pro 1m2 atitvaros per 1h pereina 1kcal šilumos kiekis. Kuo didesnis Rs tuo didesnis turi būti oro abiejose atitvaros pusėse temperatūrų skirtumas. Rs yra rodiklis atitvarų šilumos izoliavimo savybėms įvertinti. Šilumos srautas pro vienalytę plokštę vienmatėje sistemoje: Q=-λ*dΘ/dx (w/m2) q=-λ grad Θ λ – šilumos laidumo koeficientas (w/m*K) Θ – temperatūra °C Sugertosios šilumos kiekis proporcingas kūno entalpijai, t.y. priklauso nuo kūno medžiagos šiluminės talpos tankio ir sluoksnio storio –cρ*dx 4. temperatūrinio lauko išsidėstymas sienoje. Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas išreiškiamas šilumos kiekiu kcal, kuris per 1 val.pereina per 1m2 atitvaros, kai abipus atitvaros temperatūrų skirtumas yra 1°C. Tokiu būdu šilumos perdavimo koeficientas apibūdina kiek atitvara gali praleisti šilumos nuo vienos pusės į kitą. Atitvara priešinasi šilumos srauto skverbimuisi. Pasipriešinimas apibūdinamas dydžiu atvirkščiai proporcingu atitvaros šilumos perdavimo koeficientui ir vadinamas atitvaros sumine šilumine varža. Visuminė šilumine varža Rs išreiškiama formule: (m2xhx°C) / kcal, tai yra, oro abipus atitvaros temperatūrų skirtumu, kai pro 1m2 atitvaros per 1 val pereina 1kcal šilumos kiekis. Kuo didesnis Rs, tuo didesnis turi būti abiejose atitvaros pusėse temperatūrų skirtumas. Rs yra rodiklis atitvarų šilumos izoliavimo savybėms įvertinti. Šilumos srautas pro vienalytę plokštę vienmatėje sistemoje: Q=λ*dΘ / dx (w/m2) q= λgradΘ λ – šilumos laidumo koeficientas (w/m*K) Θ – temperatūra °C Sugertosios šilumos kiekis proporcingas kūno entalpija, t.y., priklauso nuo kūno medžiagos šiluminės talpos tankio ir sluoksnio storio –cp*dx. Temperatūrų skirtumas sudaro šilumos srautą. Vienalytės sienos storis d. qsi→q→qse i- internal; e- eksternal se- išorinio paviršiaus, si- vidinio paviršiaus. Patenkantis ir išeinantis srautai lygūs qse=qsi. Rt – visuminė šiluminė varža Rsi – vidaus paviršiaus šiluminė varža Rse – išorės paviršiaus šiluminė varža Rt=Rsi+R+Rse=Rsi+ ∑d/λ+Rse (d/λ – storis iš šilumos laidumo koeficiento) Kuo šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, tuo efektyvesnė šilumos izoliacija. Ut – visuminis šilumos perdavimo koeficientas w/m2*K λ – šilumos laidumo koeficientas w/m*K Rt – šiluminė varža m2*K/W Ut=1/Rt=(1/Rsi+R+Rse) q – šilumos srauto tankis q=1/Rsi+R+Rse*(Θsi-Θse) w/m2 R=d/λ Šiluminė varža parodo temperatūrų skirtumą. Higieniniai normatyvai Θi-Θsi/Rsi = Θi-Θe/Rt Savitieji pastato norminiai nuostoliai Projektiniai savitieji pastato nuostoliai Projektiniai=>norminiai (artimi) Htn=>Ht Norminiai Htn=∑A1*Uni+∑Ψni*li (W/K) Projektiniai Ht=∑Ai+Ui+∑Ψ*li (W/K) A-plotas U-šilumos perdavimo koeficientas Ψ- šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientas 5.Medžiagų šiluminės savybės. Laidumas šilumai -tai medž. savybė praleisti šilumos srautą. Medž. laidumas šilumai išreiškiamas skaitmeniniu dydžiu - Šilumos laidumo koeficientu(). Jis išreiškiamas - W/mK. Kuo medžiagos tankis didesnis tuo šilumos laidumas didesnis. Šilumos laidumo koeficientą įtakoja: 1) tūrinis tankis – padidėjus medž. tūriniam tankiui padidėja ir laidumo šilumai koeficientas. Tai priklauso nuo to, kad medžiagų struktūra yra poringa. Kuo didesnis tankis,tuo mažiau porų, tuo didesnis šilumos laidumas, ir tuo blogesnės medžiagos šiluminės savybės. 2)medžiagos temperatūra – didėjant temperatūrai, didėja ir medžiagos laidumo šilumai koeficientas. 3) cheminė-mineralinė medž. sudėtis – statybinė medž. gali būti sudaryta iš įvairaus santykio kristalinių ir amorfinių medžiagų, kurios gali būti tokios pat cheminės sudėties, bet koeficientas ne vienodas. Kristalinių medž. koeficientas yra keletą kartų didesnis už panašios cheminės sudėties amorfinių medž. koeficientą. Daug kristalinių medžiagų yra granite, marmure, betone. 4) medžiagos drėgnumas – medžiagai sudrėkus, drėgmė išstumia iš porų orą ir jas iš dalies arba visas užpildo vanduo. Vandeniui porose užšalus koeficientas  dar labiau padidėja, nes ledo laidumo šilumai koef. yra 4 kartus didesnis negu vandens ir 80 kartų nei oro, ir tuomet medžiaga blogai izoliuoja šilumą. Porose susidarius šerkšnui, medžiagos laidumo šilumai koeficientas sumažėja Šiluma medžiagoje perduodama 3 būdais:šilumos laidumu, konvekcija ir radiacija. Kadangi tankioje medžiagoje radiacijos ir konvekcijos būdu perduodama šilumos dalis yra nereikšminga, priimta, kad statybinėse medžiagiose šiluma sklinda silumos laidumo budu. Kintatnt medžiagos savybėms ar būklei, kinta ir jos šilumos laidumas. Medžiagos, kurių tankis iki 1000 – šiltinančios ir konstrukcinės, nuo 400 iki 800 – ir laikančios ir šiltinančios, didesnis tankis – konstrukcinės. Konstrukcinės medžiagos: betonas, metalas, akmuo Konstrukcinės šiltinančios: blokeliai, keramika, akytas betonas. Šiltinančios medžiagos: polistirolai, polistirenai, stiklo vata, mineralinė vata. 6.medžiagų šiluminės drėgminės savybės. Santykinis oro drėgnumas =P/Ps*100 (P-dalinis vandens garų oro slėgis (ore esančių vandens garų slėgis), Ps – sočiųjų vandens garų oro slėgis). Dalinis vandens garų slėgis – tai esamas vandens garų kiekis tam tikros temperatūros 1m³ oro. Sočiųjų vandens garų oro slėgis – maksimaliai galimas prisotinti vandens garų prie tam tikros temp., ore kiekis. Rasos taškas, kai P=Ps, temperatūrai krentant vanduo pradeda kondensuotis, nes tam tikroje temperatūroje telpa ore tik tam tikras vandens garų kiekis. Sorbcija – medžiagos drėkimas, higroskopinėje būsenoje. Priklausomumas tarp medžiagos drėgnumo ir santykinio oro drėgnumo yra išreiškiamas grafiškai sorbcijos izotermomis. Dėl sorbcijos medienos svorinis drėgnumas gali padidėti iki 32,7%. Medienos sorbciniam drėgnumui didelė įtaka turi temperatūra, kitoms medžiagoms ji ne tokia svarbi. Neorganinių medžiagų sorbcija didesnė nei organinių. Desorbcija – medžiagos džiuvimas. Sorbcijos ir desorbcijos izotermos nesutampa. Hidroskopinis – tai kas vyksta iki kondensacijos iki 100%, virš higroskopinis – kai yra sąlytyje (susilieja) virš 100%. Skirtumas tarp sorbcijos ir desorbcijos atsiranda dėl vandens molekulių, kurios yra sąlytyje (prilipusios) prie kūno sienelių ir kai reikia drėgmę atiduoti aplinkai (į išorę, dėl reikiamos didelės jėgos). Kiekviena vandens garams laidi sausa medziaga, esanti dregname ore, butinai sudreksta. Medziaga dreksta, sugerdama vandens garus is oro. Drekimas nera susijes nei su aplinkos oro ir medziagu temperaturu skirtumu, nei su garu pertekliaus kondensacija. Tai molekulinis reiskinys. Atvirksciai, dregname ore sudrekusi medziaga, inesta i sausesni ora, iki tam tikros ribos isdziusta. Medziagos idrekinima dregname ore vadiname sorbcija, dziuvima- desorbcija. Kiekvienai medziagai yra tiki jai budingas sorbcinis idrekimas. 7.Drėgmės judėjimas vandens garų pavidale: Vandens garų varžos faktorius, tai oro vandens garų laidumo ir medžiagos garų laidumo koeficientų santykis. Medžiagos vandens garų varžos faktorius  parodo kiek kartų šios medžiagos sluoksnio garinės varžos vertė yra didesnė už tokio pat storio nejudraus oro sluoksnio garinės varžos vertę. Vandens garų varžos faktorius  apskaičiuojamas: =pa –oro/p –pralaidumas pa –oro –oro vandens garų laidumo koeficientas (pa =0.72mg/mh); p-medžiagos garų laidumo koeficientas (mg(m*h*Pa) Gaminio lygiaverčio medžiagos vandens garų laidumui oro sluoksnio storis Sd yra nustatytas nejudančio oro sluoksnio storiu su tokia pačia garine varža kaip ir medžiagos sluoksnio. Oro sluoksnio storis neišreiškiamas. Gaminio lygiaverčio medžiagos vandens garų laidumui oro sluoksnio storis Sd skaičiuojamas: Sd=*a=Z­p*pa Zp –gaminio garinė varža (m2sPa/kg) pa –oro vandens garų laidumo koeficientas (pa=0.72 mg/(mhPa) pa=2*10-10 kg/(msPa)). Vandens garų srautas neskystame pavidale Vandens garų judėjimas vyksta iš didesnį slėgį turinčios medžiagos į mažesnį. Drėgmės mainai vyksta dėl vandens garų skverbimosi: =(pa/) *(Sp/d)= pa * p/Sd -Vandens garų srauto tankis, kg/m2s; Sd –lygiagretus garų difuzijai, vykstančiai medžiagoje, oro sluoksnis, m;  -santykinė sluoksnio varža; p –dalinio vandens garų slėgio skirtumas, Pa; d –atitvaros sluoksnio storis, m. Šilumos srauto tankis apskaičiuojamas pagal formulę: =*(/x)=/R. x- sluoksnio storis Jei nėra slėgio skirtumo garai nejuda. Vandens garų srautą sukuria sočiųjų garų slėgių skirtumas. Jei kertasi sočiųjų vandens garų slėgis ir dalinių vandens garų slėgis, tuomet prasideda kondensacija. Jei per ilgą laiką kondensacijos metu susidariusi drėgmė sienoje neišsidžiovino, tai ardo sieną, todėl reikalinga hidroizoliacija. Jei hidroizoliacija dedama iš išorinės sienos pusės tai vandens kondensacijos nebus, jei iš vidaus tai kondensacijos galimybė didžiulė, kai prasideda šildymo sezonas. Drėgmės varžos faktorius – santykinis dydis medžiagos ir oro laidumo koeficientui. 8. Patalpų mikroklimato parametrai (temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis) Patalpų mikroklimatas turi labai svarbią reikšmę, nes patalpose žmonės praleidžia ¾ savo gyvenimo. Patalpų mikroklimatas turi įtakos žmonių: - sveikatai, - išvaizdai, - gyvenimo trukmei, - darbo našumui, - poilsiui, - žmonių bendravimui ir t.t. Esant blogam mikroklimatui, patalpose gali atsirasti įvairios žalingos bakterijos, pelėsiniai grybai (mikromicetai), kurie kenksmingi sveikatai, be to gadina patalpų estetinį vaizdą, ardo atitvarų apdailą bei pačias atitvaras. Patalpų mikroklimato parametrai: 1) oro temp., 0C; 2) jaučiamoji (atstojamoji) temp., 0C; 3) temperatūrų skirtumas 1,1m ir 0,1m aukštyje nuo grindų, 0C; 4)atitvarų paviršiaus temperatūros skirtumas nuo patalpos temp. 0C; 5)grindų paviršiaus temp., 0C; 6) santykinė oro drėgmė, %; 7) oro judėjimo greitis, m/s. Oro temperatūra sąlygoja šilumos išsiskyrimą iš žmogaus organizmo. Kuo aplinkos temperatūra yra žemesnė, tuo žmogaus organizmas turi daugiau išskirti šilumos ir atvirkščiai. Esant temperatūrų nukrypimams nuo optimalių dydžių, žmogus jaučia diskomfortą, atsirandą pavojus sutrikti sveikatai. Dideli temperatūrų skirtumai tarp oro ir atitvarų paviršiaus sukelia žmogaus kūne nemalonius šalčio ar karščio pojūčius, dirginančius nervų sistemą. Santykinis oro drėgnis – normalus nuo 30% iki 75%. Esant sausam orui, žmogus daugiau prakaituoja, džiūva kvėpavimo takai, žmogus gali netekti net gyvybiškai būtino vandens kiekio. Didelis drėgmės kiekis ore apsunkina žmogaus natūralų prakaitavimą, gali pasireikšti dusimas. Be to, didelis santykinis oro drėgnumas sudaro palankias sąlygas pelėsiniams grybams vystytis (kai santykinis oro drėgnumas prie atitvarų ≥70%). Didelis oro judėjimo greitis sukelia nemalonų skersvėjį, neigiamai veikiantį žmogaus sveikatą bei nervų sistema. Moksliniais tyrimai yra nustatyti išvardintų parametrų optimalūs dydžiai, prie kurių dauguma žmonių jaučiasi geriausiai. Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai Normuojami dydžiai Šaltuoju Šiltuoju metų laiku Oro temperatūra, oC 18 - 26 22 – 28 Jaučiamoji (atstojamoji) t, oC 17 - 25 21 – 27 T. skirtumas 1,1m ir 0,1m aukštyje nuo grindų,≤ oC 3 3 Aitvarų temp. skirtumas nuo patalpos t. ≤ oC 3 3 Grindų temperatūra, oC 16 - 29 Nenormuojama Santykinis oro drėgnis % 30 - 75 30 – 75 Oro judėjimo greitis, m/s 0,05 – 0,1 0,15 – 0,5 9. Langai Langų paskirtis: -vėdinimas; -natūralus apšvietimas; -jungia patalpas su aplinka; -įtakoja patalpų komfortą; -vasarą patenka šiluma iš aplinkos; -žiemą šiluma atiduodama aplinkai. Pagrindiniai eksploataciniai parametrai: -šilumos perdavimo koeficientas; -laidumas orui; -garso izoliacija. Pagal Lietuvos normas tui būti: -šilumos perdavimo koef. ≤ 19 W/ (m2 * K) - laidumas orui ≤ 5 m2/m2 lango per 1 val. Šilumos perdavimo koeficientas per langus priklauso nuo šių veiksnių: -rėmų ir įstiklinamų plotų santykio; -lango perimetro santykio su plotu; -stiklų (ir oro tarpų tarp jų) kiekio lange ir atstumo tarp jų; - stiklų storio ir jų skaidrumo šviesai ir šilumai; - kuo pripildyta uždaroji ertmė tarp stiklų; - nuo rėmo įstatymo į staktas ir staktų įstatymo į atitvaras konstrukcijos. Šilumos perdavimo koeficientas per langą skaičiuojamas kaip suminis vidutinis šilumos perdavimo per lando rėmą ir istiklintą dalį koeficientas. Langai gali būti varstomi horizontaliai, vertikaliai bei mišriai (arba nevarstomi). Lietuvoje plačiai naudojami 3 tipų langai: -       mediniai -       plastikiniai -       metaliniai. Nepriklausomai nuo lango tipo, būtina gerai izoliuoti langų blokus šilumai nelaidžiomis medžiagomis, nes ties sienoje esančiomis langų angomis temperatūra sumažėja, o ties briaunomis ypač. Todėl patartina langų staktas įstatyti arčiau išorės sienos, joje įrengti užkarpas ,tam, kad išvengti galimų priepūtiniu ir padidinti išorinių angokraščių temperatūrą. Taip pat patartina: -       langų plotą išorinėje sienoje pagrįsti būtino apšvietimo normomis; -       vengti išdėstyti kampiniuose kambariuose langus abiejose išorės sienose, ypač prie sienos kerčių; -projektuoti langus ir duris taip, kad nesusidarytų skersvėjo. 10.Šilumos taupymas. Pastato formos reikšmė Plano forma Sienų plotas m2 Energijos poreikis kWh Subendrinta šildymo kaina S H 160 2859 134 T 140 2501 117 I 123 2198 103 L 112 2001 94 □ 106 1894 89 O 94 1679 79 Priemonės šilumos taupymui daugiabučiuose namuose, taikyti: - viso pastato šiluminės energijos apskaitą; - automatinį šilumos punkto veikimą, atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą; - gerą skirstomųjų vamzdynų apšiltinimą šilumos punkte, rūsyje bei visame name; - šilumos punkto priežiūrą bei einamąjį remontą; - savarankišką temperatūros palaikymą atskiruose bute kambariuose; - nemasyvių šildymo prietaisų (radiatorių) naudojimą; - automatinis temperatūros mažinimas bute naktį arba dieną; - naujas daugiabučių namų išplanavimo projektavimo normas numatant savarankiškas atskirų butų energetinio aprūpinimo apskaita. Reikalingas šilumos izoliacijos storis pastatuose yra nustatomas pagal STR. 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika" reikalavimus. Reikalavimas yra pateikiamas kaip norminis arba didžiausias leidžiamas šilumos perdavimas per atitarą, vadinamas U verte ir išreiškiamas W/ m2·K. U vertė yra skirtinga įvairioms atitvaroms (pavyzdžiui stogams, sienoms, grindims ir pan.) bei pastatų tipams (gyvenamiesiems, viešosios paskirties, pramonės pastatams). STATYBINĖ AKUSTIKA 1. Triukšmo spektras Triukšmas pastatuose būna: 1. Orinis, kuris sklinda oru ir pasiekęs atitvarines konstrukcijas jas priverčia svyruoti. Jo šaltiniai būna, radio ir televizijos garsas, kaimynų garsai, šunų lojimas, grojantys instrumentai, įvairūs agregatai, šiukšlių šachtos, įvairūs gręžimai i sieną, dušo triukšmas. Iš išorės į uždaras patalpas patenka transporto, aviacijos ir transformatorinių, geležinkelio triukšmas. 2. Smūginis triukšmas: jį sukelia įvairūs smūgiai į perdangas, vaikų lakstymas ir pan. . Gyvenamuose namuose yra pavojingas struktūrinis triukšmas. Jį sukelia: įvairūs sanitariniai, techniniai įrenginiai kada vamzdynai yra standžiai sujungti su pastato konstrukcijomis. Triukšmo sklidimo keliai: I gretima patalpa triukšmas sklinda: 1. tiesiogiai per konstrukciją. 2. Aplinkiniais netiesioginiais keliais. Šis kelias yra pavojingiausias ir sunkiausiai izoliuojamas. Triukšmo charakteristika: 1. Plačiajuostis, kada triukšmo lygiai gan dideli, apima platų diapazoną. 2. impulsinis, kada maksimalus jo lygis yra išsidėstęs siauroje dažnių juostoje. 3. Žemų dažnių, kada lygiai išsidėstę prie žemų dažnių iki 300 Hz. 4. Vidutinių dažnių, kada jo lygiai išsidėstę diapazone nuo 300-1000 Hz 5. Aukštų dažnių, kai maksimalūs lygiai yra daugiau kaip 1000 Hz. 2. Smūgio garso izoliacija Perdangų smūgio garso izoliacija įvertinama smūginio garso izoliacijos rodikliu L‘W. Nepalankūs nukrypimai (neigiamos reikšmės) yra virš norminės (atskaitos) kreivės B(BV – perstumta B). Norėdami rasti rodiklį LW, norminę kreivę stumiame žemyn tiek, kad vidutiniai nepalankūs nukrypimai būtų ≤2dB. Reikšmė, kurią gausime prie 500Hz dažnio ir bus LW. Norminiai reikalavimai konstrukcijoms. Naudojamos šios garso klasės: A (ypač gera akustinio komforto klasė), B (pagerinto komforto), C (priimtino komforto), D (nepakankamo akustinio komforto klasė), E (ribinio komforto). Praktikoje reikia orientuotis į C klasę. A ir B klasės neprivalomos ir naudojamos, kai to nori užsakovas. D – naudojama individualiuose pastatuose. Kuo mažesnis smūgio garso izoliacijos rodiklis tuo smūgio izoliacija didesnė. 3.Vienasluoksnių aitvarų oro garso izoliacija Tokios atitvaros praktikoje naudojamos tada kai norima pasiekti aukštą garso izoliaciją tarp dviejų gretimų patalpų. Tokių atitvarų oro garso izoliacija charakterizuojama 4 dažnių diapazonais: 1.rezonansų sritis 2.masės dėsnis 3.bangų sutapimo sritis 4.sritis virš kritinio dažnio. 1 diapazonas (rezonansų sritis). Jis užema labai žemų dažnių sritį iki 60;80Hz. Šioje srityje vyksta įvairūs rezonansai plokštėje ir oro tūryje. Tokių sudėtingų fizikinių procesų apskaičiuoti neįmanoma. Be to, normuojamas dažnių diapazonas prasideda tik nuo 100Hz (arba 50Hz – išplėstinė dažnių juostos sritis). 2 diapazonas (masės dėsnis). Didėjant dažniui izoliacija didėja. Tas didėjimas priklauso ir nuo masės ploto vienetui. Tokiu būdu vienasluoksnės atitvaros izoliaciją nulemia jos masė ploto vienetui (kg/m3) ir dažnis. Šiems rodikliams padidėjus 2kartus Oro garso izoliacija padidėja 6dB/oktavai. R=10lg[1+(пfm/р0С0)2~=20lg*пfm/р0C0*cos ф f – da=nis Hz m – plok6t4s mas4 kg/m2 р0,C0 – aplinkos akustinis pasipriešinimas (р0 – oro tankis; C0 – garso greitis ore) ф – kampas kuriuo banga krenta į plokštę. Didžiausia plokštės izoliacija bus tada kai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!