Fizika ir šiluma

Temperatūra-fizikinis dydis,apibūdinantis šiluminę kūnų būseną.
plečiasi
plečiasi;
išimtis-vanduo
nuo 0°C iki 4°C
plečiasi
(jei išorinis slėgis pastovus)
Šaldomi(os)
traukiasi;
išimtis-medis,guma,dirbtinės medžiagos
traukiasi;
išimtis-vanduo
nuo 0°C iki 4°C
traukiasi
(jei išorinis slėgis pastovus)
Tūrio pokytis priklauso nuo
temperatūros pokyčio, kietojo kūno pradinio tūrio,medžiagos,iš kurios padarytas kūnas
temperatūros pokyčio, pradinio skysčio tūrio, skysčio rūšies
Temperatūros pokyčio, pradinio dujų tūrio
Šilumos kiekis-vidinės energijos kiekis,kurį kūnas gauna arba kurio netenka šilumos perdavimo būdu.
Q=cmtº |Q|=1J
Savitoji šiluma-rodo,kiek šilumos riekia vieno kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu laipsniu.
|c|=1J/(kg · ºC)
Kuro degimo šiluma-šilumos kiekis,kurį išskiria visiškai sudegdamas 1kg kuro.
Q=qm |q|=1J/kg
Vidinė kūnų energija ir jos kitimas
Šiluminis judėjimas-Kūną sudarančių dalelių netvarkingas judėjimas.
Vidinė energija-kūną sudarančių dalelių netvarkingo judėjimo (kinetinė) ir sąveikos
(potencinė) energija.
Vidinė kūnų energija kinta: atliekant darbą
perduodant šilumą:
-šilumos laidumu,
-konvekcija,
-šiluminiu spinduliavimu.
Šilumos perdavimo(plitimo) būdai
Šilumos laidumas
Konvekcija
Spinduliavimas
Šiluma plinta kietaisiais kūnais,skysčiais ir dujomis
Šilumą perneša skysčių ir dujų srovės
Nereikia jokiu kūnų;šiluma plinta ne per medžiagas
Yra geri ir blogi šilumos laidininkai;šiluma perduodama iš tų vietų,kur temperatūra aukštesnė,į tas vietas,kur ji žemesnė
Šilumą galima transportuoti vamzdžiais
Tamsūs kūnai matiniu paviršiumi didesnę dalį spindulių sugeria,todėl įšyla; kūnai šviesiu ir blizgančiu paviršiumi didesnę dalį spindulių atspindi
Medžiagos agregatinių būsenų kitimas
Lydymasis(skystėjimas)-kietosios medžiagos virsmas skystąja.
Kietėjimas(kristalizacija)-skystosios medžiagos virsmas kietąja.
Garavimas-skysčio virsmas garais.
Virimas-skysčio virsmas garais skysčio viduje.
Kondensacija-garų virsmas skysčiu.
Lydymosi temperatūra-temperatūra,kurioje lydosi medžiaga.
Kietėjimo,arba kristalizacijos,temperatūra-temperatūra,kurioje kietėja(kristalizuojasi) medžiaga.
Virimo temperatūra-temperatūra,kurioje skystis verda.
Lydymosi šiluma-šilumos kiekis,reikalingas bet kurios masės medžiagai išlydyti jos lydymosi temperatūroje.Lydymosi šiluma lygi kietėjimo šilumai.
Q=λm
Savitoji lydymosi šiluma-šilumos kiekis,kurio reikia 1kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydymosi temperatūroje.Savitoji lydymosi šiluma lygi savitajai kietėjimo šilumai.
|λ|=1J/kg
Garavimo šiluma-šilumos kiekis,reikalingas bet kurios masės medžiagos išgarinimui jos virimo temperatūroje.Garavimo šiluma lygi kondensacijos šilumai.
Q=Lm
Savitoji garavimo šiluma-šilumos kiekis,kurio reikia 1kg medžiagos išgarinti jos virimo temperatūroje.Savitoji garavimo šiluma lygi savitajai kondensacijos šilumai.
|L|=1J/kg
Agregatiniai virsmai: garavimas,kondensacija,lydymasis,kietėjimas(kristalizacija).Jų metu kūno temperatūra nekinta.
Agregatiniu būsenų kitimas
Reiškinys
Reiškinio paaiškinimas
Šildomo kietojo kūno temperatūra kyla iki jo lydymosi taško
Teikiama šiluma didina vidinę kūno energiją,dėl to dalelės vis intensyviau juda
Kaitinamas kūnas lydosi,bet jo temperatūra nekinta
Kūno dalelių judėjimo energija padidėja tiek,kad kūnas suyra į daleles.Energija,kurią gauna šildomas kūnas,naudojama dalelių sankibos(sąveikos) jėgoms nutraukti
Šildomo skysčio temperatūra kyla iki virimo taško
Teikiama šiluma didina skysčio dalelių judėjimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!