Sigito Gedos eilėraščių nagrinėjimas

žmonės - paukščiai - gyvuliai".
Laiką jis matuoja didžiulėmis atkarpomis, jausdamas neišardomą ryšį tarp to, kas buvo ledynų gadynėje, ir to, kas vyksta šiandien. Bet šį ryšį jis suvokia stichiškai, stengdamasis išlaikyti liaudiško primityvaus suvokimo prizmę, kurią poetas savotiškai stilizuoja. S.Geda susikūrė savitą poetiką, paremtą šiurkštoku žodžiu, vaikiškai fantastiškomis hiperbolėmis, drąsia ir energinga asociacijų kaita.
Naujose knygose „26 rudens ir vasaros giesmės" (1972), „Mėnulio žiedai" (1977), „Žydinti slyva Snaigyno ežere" (1981), „Mamutų tėvynė" (1985) pastebimai atslūgo vaizdo ekspansija ir intonacijos šoklumas, giminingas lietuviškojo avangardizmo poetikai. Senovės Rytų poezija paskatino poetą pereiti į ramų ir vaiskų toną, lygų tėkmės bangavimą be staigesnių nuokričių. Eilėraštyje išliko lyrinė susijaudinimo intonacija, bet ji išspinduliuoja nusistebėjimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!