Sigito Gedos kūrinių analizė

Galvojant apie Gedos kūrybą, dabar mane ėmė dominti šiaip jau gerai žinomas ir, regis, gana gausiai aptartas jos bruožas – mitologiškumas ir mitiškumas. Nors tai jokia naujiena, man atrodo, kad dar nesame perpratę šito Gedos kūrybos bruožo; arba mūsų galvojimo, skaitymo ir apskritai gyvenimo kontekstas taip smarkiai pasikeitė, kad reikia šį bruožą suprasti iš naujo. Turbūt yra ir taip, ir taip: kontekstas labai pasikeitė ir dabar esam kone priversti matyti, kad anaiptol ne viskas šiuo klausimu yra aišku. Dėl to aš pavartojau du žodžius šiam Gedos kūrybos bruožui nusakyti: mitologiškumas ir mitiškumas, mitologinė poezija ir mitinė poezija.
Sakyčiau, Gedos kūrybos mitologinis pobūdis gana aiškus: atpažįstame kosmologines ir kosmogonines, religines, legendines, folklorines, mistines, istorines, biografines ir kitokias temas bei motyvus. Tai puiku. Taip atpažįstame Gedos diskurso tinklą ir matome, kaip jis siekė įsirašyti per lietuvių literatūrą į pasaulio literatūrą. Užtat sakyčiau, kad mitinis Gedos kūrybos raktas dar nesurastas. Yra darbų ta tema, visų pirma Gitanos Notrimaitės, bet dar yra ką veikti. Sunkiau suprasti tai, kas arčiau. Mano galva, tai visiškai suprantama, netgi, galėtume sakyti, nelemtai natūralu, nes ilgą laiką žmonės buvo pernelyg užsiėmę patys ir pačios gyvendami tą mitą, kurio vienas iš kūrėjų ir tausotojų (mano supratimu, toliausiai nuėjęs) buvo Geda.
Žuvys į ją.
Pašoka į viršų
Lietuviškas kraštas.
Kol rūstūs peizažai
Apanka erdve,
Kol medžiai žalia
Apsitraukia žieve, –
Žemelė po šviesulu
Šildo pečius
Ir išveda šviečiančius
Jūros paukščius,
Garuodama myli,
Raudona visa,
Ji žiūri į milžinus
Debesyse –
Ir sukasi – lekia
Amžių versmėj –
Geltoni pasauliai,
Žali vieversiai.
[Pėdos, 1966]
Jeigu Gedos kūryba būtų grynai mitologiška, tai čia galėtų būti lakios vaizduotės dovanotas pasakojimas apie Mezolitą kaip ledynmečio pabaigos ir tam tikros geologinės pradžios laiką, tame pasakojime galėtų skleistis praeities rekonstrukcija, panašiai kaip mokslinėje fantastikoje iš dabarties taško rekonstruojama ateitis. Ir iš tiesų akivaizdu, kad Geda turėjo tą fantasto gyslelę, tik ne ateities fantasto, o praeities fantasto, ir ne fantasto prozininko, o fantasto poeto, todėl jis turi ne konstruoti spekuliatyvų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!