Henrikas Radauskas ir jo kūrinių analizė

• Gimė 1910m. Krokuvoje. Vaikystę praleido Panevėžio apskrityje. Per Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Rusijoje.
• 1921m. grįžo į Lietuvą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1929m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, vėliau mokytojavo.
• 1930-1934m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūrą, bet diplomo taip ir negavo.
• 1936 m. dirbo Klaipėdos radiofone, 1937–1941 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje.
1944m. pasitraukė iš Lietuvos, metus gyveno Berlyne, iš ten persikėlė į Roitlingeną.
• 1944m. pasitraukė iš Lietuvos, metus gyveno Berlyne, iš ten persikėlė į Roitlingeną.
• 1949m. persikėlė į JAV. Čia dešimtį metų dirbo įvairų fizinį darbą.
• 1956-1969m. tarnavo Vašingtono Kongreso bibliotekoje.
• 1970m. mirė, palaidotas Vašingtono kapinėse.
Poeto asmenybė
• Poetas neteikė didelės reikšmės išoriniams įvykiams. Menas poetą domino labiau nei realus gyvenimas.
• Henriko nuomonė būdavo kategoriška. Pavyzdžiui, mėgo Mocartą, bet ne Liudvigą van Bethoveną. Skaitė Rainerio Marijos Rilkės kūrybą, bet nuvertino L.Tolstojaus ir J.V.Gėtės kūrybą. Gyrė B.Brazdžionio kūrybą, bet kritikavo S.Nėries ir K.Borutos.
• Poeto nuomone, filosofija iš esmės svetima menui.
• Henrikas siekė būti originalus, o ne ką nors kopijuoti.
• Atsiribojo nuo politinių idėjų.
Kūryba
• Debiutavo eilėraščių rinkiniu ,,Fontanas” 1935m. JAV išleido eilėraščių rinkinius ,,Strėlė danguje” (1950), ,,Žiemos daina” (1955), rinktinę ,,Eilėraščiai” (1965). Po poeto mirties 1978m. išėjo paskutinių jo kūrinių rinktinė ,,Eilėraščiai, 1965-1970”.
• Nors H.Radauskas debiutavo 4deš. Jis nebuvo neoromantizmo atstovas. Jo kūryba atsirėmė ne į tikrovę, gamtą ar asmeninius išgyvenimus, o į meną, mitą ir savitą, unikalų poezijos pasaulį.
Radausko poezijoje nėra įprasto lyrinio ,,aš”. H.Radausko poezijos lyrinis subjektas nesiekia intymiai išsakyti savuosius jausmus, greičiau pasakoja istorijas pats jose nedalyvaudamas arba stebi savo surežisuotą vaizdų ir žodžių spektaklį; matome pagrindinius ir šalutinius veikėjus, įvykių užuomazgas ir atomazgas.
• Radausko poezijoje nėra įprasto lyrinio ,,aš”. H.Radausko poezijos lyrinis subjektas nesiekia intymiai išsakyti savuosius jausmus, greičiau pasakoja istorijas pats jose nedalyvaudamas arba stebi savo surežisuotą vaizdų ir žodžių spektaklį; matome pagrindinius ir šalutinius veikėjus, įvykių užuomazgas ir atomazgas.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!