M.K. Čiurlionio "Saulės sonata" ir J. Degutytės eilėraščių ciklas M. K. Čiurlionio "Saulės sonatos" motyvais

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė yra žymiausias XX a. Pradžios reiškinys lietuvių mene. M.K. Čiurlionis pradėjo kelią tada,kai visų Europos šalių mene – literatūroje, muzikoje, dailėje – vyko dideli lūžiai ir poslinkiai, kryžiavosi įvairios srovės. Čiurlionio dailė tarsi išaugo iš žmonių meilės, pasaulio stebėjimo, lietuvių liaudies meninės mąstysenos gelmių bei menininko vaizduotės ir didelio intelekto. Jo kūriniais žavisi ir tikriausiai dar ilgai žavėsis kartų kartos. Juk ne tik mūzų muzika, tapyba, grafika patyrė ir tebepatiria Čiurlionio kūrybos jėgą. Jo motyvus atpažįstame lietuvių kino, šokio, pantonimos ir kitose meno šakose, o poezijoje suskambėjo nuostabi čiurlioniana – daug Čiurlionio įkvėptų eilėraščių parašė S.Neris, F.Kirša, E.Mieželaitis, J.Degutytė, J.Vaičiūnaitė bei kiti poetai.
Man patys gražiausi ir originaliausi yra J.Degutytės eilėraščiai, įkvėpti M.K.Čiurlionio „Saulės sonatos“ motyvų. Tai patys įspūdingiausi Čiurlionio vadinamosios dailės pavyzdžiai. Čiurlionis, vadovaudamasis savo patirtimi, be to, stimuliuojamas būdingų epochos meno siekių, perlėlė į tapybą kai kuriuos simfoninio ciklo, jo pirmosios dalies, vadinamosios klasikinės sonatos sandaros ir ciklinio plėtojimo principus.
Kaip žinome, klasikinės muzikinės sonatos ciklą sudaro keturios dalys: Allegro, Andante, Scherzo ir Finale. Pirmasis Čiurlionio „Saulės sonatos“ ciklo paveikslas „Allegro“ yra gyvos, linksmos nuotaikos; antrasis „Andante“ – ramus, rimtas; trečiasis ir ketvirtasis „Scherzo“, „Finale“ – veržlaus, dinamiško charakterio, reiškia žaismingą, pakilią arba dramatišką nuotaiką.
Tad pažvelkime į Čiurlionio sonatas.Jose atsispindi jo mintys apie pasaulio grožį ir didybę. Teisingai pastebėjo E.Mieželaitis, kad Čiurlionis – tarsi filosofas garsų, kontūrų, linijų, spalvų simboliais perteikia visatos paslaptingumą ir didingumą. J.Degutytė savo eilėraščiuose, pasitelkusi vaizdines, įtaigias ir išraiškingas formas, poetiškai įprasmina Čiurlionio pasaulėjautą ir atskleidžia savitą visatos modelį.
„Saulės sonatos“ – tai tarsi menininko himnas saulei. Tačiau saulė pamažu vėsta ir gęsta. Paskutiniame sonatos lakšte pavaizduotas visatos apmirimas, užgesus saulei. Tikėtina, kad kurdamas šį ciklą menininkas mąstė apie keturių paros laikų – ryto, vidurdenio, vakaro ir nakties – ciklo inspituotą būseną ir nuotaiką.
Pirmajame paveiksle „Allegro“ iš rytmečio miglų išnyra fantastiško miesto bokštai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!