V. M. Putino eilėraščių analizės

Eilėraštyje atsiskleidžia glaudus lyrinio subjekto ir saulės santykis. Saulė apibūdinama šiais epitetais: malonioji, skaisti, taip pat saulė įvardijama kaip džiaugsmo motina, gyvasties nešėja. Šiais epitetais ir apibūdinimais parodomas saulės sakralumas, taip pat sukuriamas hiperbolizuotas saulės vaizdas, kuris parodo, kokia ji didinga ir nepaprastai svarbi yra eilėraščio žmogui. Pirmoje eilėraščio strofoje išryškėja priešprieša- šviesios padangių grožybės ir juoda žemė. Ši priešprieša simbolizuoja Vinco Mykolaičio- Putino kūrybai būdingą dualistinio pasaulio vaizidį. Šviesios padangių grožybės- sielos pasaulis, amžinybė, kurios nuolat ilgimasi ir siekiama. Juoda žemė- žemiškasis pasaulis. Žemiškojo pasaulio didžiausia vertybė- gyvybė, kuri nors ir yra žemėje, tačiau priklauso nuo saulės, kuri yra dvasinio, amžinojo pasaulio simbolis. Saulei kalnai kelia savo karūnas liepsnotas, jai meldžiasi girios, rasoti augalai tiesia savo žiedus pabučiuoti, arai ištiesia sparnus ir žmogaus siela trokšta būti pabučiuota saulės. Saulė eilėraštyje sukuria įspūdingą žemės grožio vaizdinį, ji yra visos gyvybės žemėje ir grožio šaltinis. Pirmosios dvi eilėraščio strofos kupinos teigiamų emocijų, parodoma saulės didybė bei atskleidžiami šilti lyrinio subjekto jausmai jai, tačiau trečioje strofoje lyrinio subjekto būsena pasikeičia. Atiskleidžia koks jis nelaimingas jaučiasi žemiškajame pausulyje. Žemė jam tarsi drėgnas urvas, o jis- kalinys. Lyrinio ,,aš“ siela veržiasi aukštybėn į transcendentinį pasaulį, jis ilgisi kažko daugiau, nei yra žemėje, trokšta amžinybės. Paskutinė eilėraščio eilutė: ,,Ir naujas rytas žemę atmainys” parodo, kad eilėraščio žmogui pavyks atgimti, kaip saulei kiekvieną rytą, ir pasiekti savo amžinybę.
Pirmojoje strofoje poetizuojamas žemės grožis, galybė, gyvybingumas. Tai, kad vaivorykštės metmenis semia iš žemės gelmių, kad žmogus gyvybę iš jos krūtinės ima, kad joje žydi skaidrūs žiedai, pabrėžia žemės vitališkumą. Nors eilėraštyje daugiau kalbama apie žemę, tačiau lyriniam subjektui vienodai svirbi ir žemė ir dangus. Žemė yra tarsi dangaus grožio atspindys ir įrodymas, jog aukštybėse yra kitas pasaulis:,, Tu praneši dangų savųjų žiedų skaidrumu“. Žemės grožis svaigina lyrinį subjektą ir pakylėja aukštybėn: ,,Kaip pasakos augalas kilsiu lig ruimų žvaigždėtų“,tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!