Sieros ir fosforo ciklai ekosistemose

Gyvieji organizmai ir jų gyvenamoji aplinka yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Jie daro įtaką vieni kitiems savo buvimu, teritorijos užimtumu, mityba. Ekologiniai gyvųjų organizmų ryšiai susiformuoja ir egzistuoja dėl jų sąveikos su abiotine (fizine ir chemine) aplinka. Bet kokia biosisteminė struktūra organizmus ir jų gyvenamąją aplinką sujungia taip, kad energijos ir medžiagų apytaka bei apykaita sukuria specifinę ekologinę sistemą, vadinamą ekosistema.
Ekosistema – abipusiais ryšiais susijęs gyvosios ir negyvosios gamtos kompleksas, tarp kurio elementų ir komponentų nuolat vyksta medžiagų ir energijos apykaita.
Ekosistemos labai priklauso nuo energijos, gaunamos iš saulės, bei nuo maisto medžiagų, kurios jau yra pačiose ekosistemose, pasiskirstymo. Maisto medžiagos – tai cheminiai elementai C,H, N, O, P,S (anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera) bei junginiai, į kuriuos įeina šie ir kiti elementai. Minėtieji cheminiai elementai sudaro daugiau nei 98% organizmų kūno masės.
Kiekvienos ekosistemos komponentinę struktūrą sudaro visi joje esantys komponentai. E. Odumas ekosistemos komponentus suskirstė į materialiuosius ir funkcinius.
• Gamintojai (producentai);
• Vartotojai (konsumentai);
• Skaidytojai (reducentai);
• Antropogeniniai įrenginiai ir statiniai (miestai, keliai, geležinkeliai ir kt.).
Patys svarbiausi ekosistemų komponentai – tai gyvoji ekosistemos dalis – gamintojai, vartotojai ir skaidytojai. Gamintojai yra žalieji augalai ir kai kurios chemosintetinančios bakterijos. Jie gamina organinę medžiagą, kuri būtina vartotojams maitintis. Skaidytojai skaido mirusius gamintojus ir vartotojus (augalus ir gyvūnus).
Funkciniai komponentai apibūdina ekosistemoje vykstančius procesus bei jų kaitą. Svarbiausi ekosistemos funkciniai komponentai yra šie:
• Energijos ir medžiagų virsmas;
• Organizmų evoliucija;
• Biogeocheminiai ciklai;
• Mitybos lygmenys;
• Homeostazė;
• Rūšių biologinė įvairovė ir jos kaita;
• Technologijos, taikomos įsisavinant aplinką.
Ekosistemą, į kurią įeina organizmų bendrija ir jos negyvoji aplinka, geriausiai apibūdina per ją tekančios energijos srautas bei cheminių medžiagų apytakos ratai.
Biogeocheminė apytaka – tai daugkartinis tų pačių elementų dalyvavimas biogeocheminiuose procesuose tose sferose, kur yra gyvybė. Tai yra ciklinis, nuolat atsinaujinantis procesas.
Periodinis apytakos procesų pasikartojimas vadinamas apytakos ciklais. Šioje apytakoje dalyvauja tiek organizmai, tiek ir jų fizinė aplinka. Biogeniniai elementai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!