Buitinės atliekos

Lietuvoje yra apie 800 miesto ir kaimo tipo buitinių atliekų sąvartynų. Daugelis sąvartynų nėra tinkamai įrengti: vietos jiems įrengti geologiniu ir geografiniu požiūriu parinktos ne visuomet vykusiai, nepakankamai turima technikos tinkamai sąvartynų eksploatacijai, daug mažų, užleistų sąvartynų. Kėdainiuose ir Kaišiadoryse naudojant vakarietišką technologiją ir medžiagas rengiami nauji buitinių atliekų sąvartynai.
Šiame darbe pateikiami duomenys iš Aplinkos Ministerijos pastarojo dešimtmečio ataskaitos apie pavojingas ir nepavojingas atliekas, apie jų perdirbimą ir sunaikinimą. Diagramose pateikiami duomenys apie išmetamų šiukšlių kiekį, kokia dalis jų yra sunaikinama, kokia dalis perdirbama.
Lietuvoje iki šiol nebuvo vieningos atliekų apskaitos, išskyrus buitinių atliekų apskaitą, kurią vykdo komunalinės tarnybos, ir vienkartines pavojingų atliekų apskaitas. Aplinkos apsaugos departamentas visų atliekų apskaitą pradėjo 1991 metais, paruošus atliekų apskaitos formą ir atliekų klasifikatorių. 1992 metais atliekų apskaitos forma ir atliekų klasifikatorius buvo patikslinti. Atliekų klasifikatorius ir forma parengti remiantis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolės medžiaga ir Tarptautiniais atliekų identifikavimo kodais. Nuo 1993 m. pradžios įsigaliojo Aplinkos apsaugos departamento paruošta atliekų pirminės apskaitos tvarka, kuri leis gauti tikslesnius duomenis apie atliekų susidarymą, efektyviau atlikti atliekų tvarkymo įmonėse kontrolės funkcijas.
Atliekų apskaitoje jau 1992 m. buvo apie 1750 pramonės ir žemės ūkio įmonės. Įmonės pagal ūkio šakas yra skirstomos smulkiau. Jos pateiktos žemiau esančioje lentelėje.
D - miškų ūkis,
E - transportas,
F - tiekimas,
G – statyba,
O – komunalinis ūkis,
P – sveikatos apsauga,
R – kitos šakos
-1-
Nepavojingos atliekos
Nepavojingų atliekų 1992m. susidarė apie 17.7 mln. tonų. Nepavojingos atliekos skirstomos į tokias didesnes grupes:
1. 1. Organinės atliekos;
2. Mineralinių žaliavų atliekos;
3. Buitinės atliekos;
4. Antrinės žaliavos;
5. Fosfogipsas;
6. Statybinių medžiagų atliekos;
7. Gatvių ir kelių sąšlavos;
8. Kitos nepavojingos atliekos;
Kaip matyti, daugiausia yra organinių ir mineralinių žaliavų atliekų. Organinės atliekos - tai 64% mėšlo, srutų ir fekalijų, 29% maisto atliekų, 6% laukininkystės ir daržininkystės atliekų ir 1% gyvulinės kilmės atliekų. Mineralinių žaliavų atliekų didžioji dalis - tai 97% karjerų atliekos ir 3% mineralinių žaliavų sodrinimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!