Agroekologijos sistema

Agroekologija – ekologijos skyrius, tiriantis kultivuojamų augalų, naminių gyvulių biocenozės ryšius ir išorinių sąlygų poveikį šių ryšių susidarymui. Agroekologija apima ekologinių procesų ir žemės ūkio produkcijos sistemų studijas. Į šią sąvoką įtraukiamas ir ekonominis, aplinkosaugos bei socialinis kitimas, jo poveikis žemės ūkio produkcijos ir maisto sistemoms. Agroekologija sistematiškai apžvelgia ir analizuoja ūkininkavimo ir maisto gamybos komponentus bei ryšius tarp jų. Ekologiniai principai panaudojami geresniam maisto sistemos struktūros bei funkcijų supratimui,taip pat patikimoms strategijoms ateityje kurti. Platus įvairių gamtos, žemės ūkio ir socialinių mokslų metodų spektras taikomas išteklių tausojančiam panaudojimui, ekonomiškai palankiam bei socialiai priimtinam klausimų, susijusisu įvairiomis problemomis dėl žmogaus maisto poreikio patenkinimo, sprendimui rasti. Agroekologinis švietimas yra pagrįstas mokslinėmis žiniomis, orientuotas į veiksmus ir praktinį žinių taikymą. Agroekologija suteikia patikimą mokslinį pagrindą ekologiniam ūkininkavimui, maisto produktų gamybai bei perdirbimui.
Agroekologija prasidėjo ekologijos ir agronomijos principams susijungus į vadinamąją augalų ekologiją. Prasidėjusi augalų ekologija, dabar ši sritis dažnai jungia ekonominius, socialinius, ekologinius bei agronominius žemės ūkio aspektus. Tai yra svarbiausia dėl didžiulio žmogaus poveikio mūsų globalinei ekosistemai. Visi mūsų sprendimai, susiję su žemės naudojimu, kitais resursais, turi tiesioginę įtaką mūsų biosferos sveikatai.
Ūkinė žmogaus veikla – didžiulis gamtos pertvarkymo veiksnys. Šios veiklos rezultatas – savitų ekosistemų formavimasis. Tokia savita ekosistema yra ir dirbtinė žemės ūkio ekosistema, atsiradusi dėl kryptingos žmogaus veiklos. Žmogus dirbtiniu būdu kuria laukus, pievas, ganyklas, net stato šiltnamius. Kuriant tokias dirbtinas ekosistemas, panaudojama daug įvairių priemonių: sėjami tik itin produktyvūs augalai, ten, kur yra drėgmės perteklius, melioruojami laukai, jie tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, pasirenkamas tinkamiausias žemės dirbimo būdas, kartais dirbtiniu būdu laukai drėkinami ir pan.
Kuriant dirbtines ekosistemas, reikia atsižvelgti į specifinius santykius susiklosčiusius tokiose ekosistemose. Ypač svarbu nepamiršti dirvožemio savybių, stengtis apsaugoti jį nuo ardomojo vėjų ir vandens poveikio (erozijos), palaikyti natūralią dirvos struktūrą bei vientisumą, nesunaikinti jame esančių mikroorganizmų ir kitų gyvių.
Dėl vienos rūšies augalų skaičiaus gausumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!