Kuršių marios ir jų ekosistema

Kuršių marios – tai gražiausias vandens telkinys, tyvuliuojantis 1584 kvadratinių kilometrų plote. Tačiau Lietuvos teritorijai priklauso tik 413 kvadratiniai kilometrai to viso ploto.Marių ilgis siekia 93kilometrus. Kuršių marios pasižymi unikaliu savo grožiu tiek vandens gelmėse, tiek ir pakrantėje. Tačiau, tas grožis yra palaipsniui naikinamas išsiliejusiais į marias naftos gaminiais, kurie teršia vandenį, marių augaliją bei gyvūniją. Kadangi marios yra gana seklus vandens baseinas, todėl vėjinių bangų ir srovių permaišomose mariose vandens temperatūra ir priekrantėje , ir atviroje marių dalyje yra beveik vienoda.Taip pat yra labai svarbu ir Kuršių marių priekrantė, kurios krantams didelį poveikį daro ne tik įsisiūbavusios prie aukštų vandens lygių Kuršių marių bangos, bet ir vėjas.Būtent nuo vėjo ir nukenčia labiausiai atvirosios kopos ties valstybine siena su Rusija ir labai mažais nendrynais uždengtos “Negyvosios kopos” tarp Juodkrantės ir Pervalkos.Tačiau, kad kopos nenyktų gamtosaugininkai imasi įvairiausių būdų jom apsaugoti. Kuršių marios vilioja poilsiautojus, siūlydamos puikias pramogas:buriavimą,žvejybą it t.t.Todėl Kuršių marios yra labai svarbi gamtinė sritis Lietuvos teritorijoje.
Didžiausias (natūralus) gylis – 5,9 m
Klaipėdos sąsiauris pagilintas iki 15 m
Vidutinis gylis – 3,8 m
Kuršių marios – sekli Baltijos įlanka.
Jos susidarė maždaug prieš 5 tūkstančius metų, kai susiformavo ilgas ir siauras pusiasalis – Kuršių nerija.
Šiaurinė Kuršių marių dalis priklauso Lietuvai, pietinė Kaliningrado sričiai.
Opiausia Lietuvos ekologinė problema ir toliau yra vandens tarša. Nors dėl pramonės nuosmukio ir dėl to, kad žemės ūkyje mažiau vartojama chemikalų, gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių, ypač Kuršių marių, būklė ir toliau lieka kritinė.
Baltijos jūros priekrantės ekosistemos funkcionavimas
Dvidešimto amžiaus antroje pusėje Baltijos jūros ekosistemose įvyko daug pokyčių, sietinų su padidėjusia antropogenine apkrova. Ypač didelį stresą patiria jūros kranto zona, nes čia susitelkia gyvenvietės, pramonė, žvejyba, uostai, turistiniai kompleksai ir t.t. Kita vertus, būtent priekrantės ekosistemos pasižymi didžiausia biologine įvairove bei produktyvumu. Šių ekosistemų degradacija stebima visuose Baltijos jūros regionuose, tačiau atskirti antropogeninės veiklos sukeltus pokyčius nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!