Kaip apsaugoti Kuršių marias nuo taršos

Kaip mažinti taršą Kuršių mariose…………………………………………7 psl.
Priedai………………………………………………………………………8–13 psl.
Literatūra……………………………………………………………………14 psl.
-4-
Duomenys apie Kuršių marias:
Kuršių marių plotas – 1584 km2
Lietuvai priklauso 413 km2
Marių ilgis (iš šiaurės į pietus) – 93 km
Didžiausias plotis (pietuose)– 46 km
Didžiausias (natūralus) gylis – 5,9 m, Klaipėdos sąsiauris pagilintas iki 15 m
Vidutinis gylis – 3,8 m
Kuršių marios – sekli Baltijos įlanka.
Jos susidarė maždaug prieš 5 tūkstančius metų, kai susiformavo ilgas ir siauras pusiasalis – Kuršių nerija.
Šiaurinė Kuršių marių dalis priklauso Lietuvai, pietinė Kaliningrado sričiai.
Opiausia Lietuvos ekologinė problema ir toliau yra vandens tarša. Nors dėl pramonės nuosmukio ir dėl to, kad žemės ūkyje mažiau vartojama chemikalų, gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių, ypač Kuršių marių, būklė ir toliau lieka kritinė.
Baltijos vanduo šyla ir kyla. Marių pakrantėms kylanti grėsmė
Vidutinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje 2001 metais buvo 0,8 C aukštesnė už vidutinę daugiametę, vidutinis vandens lygis aukštesnis 7 cm, Kuršių marios nuskalavo apie 20 km ilgio ir 0,5 m pločio pakrantės ruožą, o Baltijos jūra lapkričio mėnesį nuskalavo net iki 5 metrų pločio pakrantės ruožą tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, išplaudama 20 000 m3 smėlio - tai tik keli faktai iš ataskaitos, kurią Aplinkos ministerijai pateikė jos Jūrinių tyrimų centras.
Pasak centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus, 2001 metai buvo labai vėjuoti (dėl audrų žiemą nereguliariai išplaukiama ir į monitoringinius reisus), kritulingi (36 procentais viršyta daugiametė norma), vanduo Kuršių mariose ir Baltijos jūroje darėsi vis šiltesnis (Kuršių mariose liepos mėnesį vandens temperatūra aukštesnė buvo tik 1914 m.), o jo lygis kilo. Per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros lygis pakilo 15 cm.
Kai kurių mokslininkų siūlymai “pamaitinti” priekrantes smėliu, išgaunamu gilinant uostą, vertinamos prieštaringai. Pačia ekologiškiausia ir ekonomiškiausia apsaugine priemone A. Stankevičius laiko krantų pynimą. Pavyzdžiui, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas, kurio darbuotojai skiria nuolatinį dėmesį tokiam krantų tvirtinimui, nuo ardančio audrų poveikio nukentėjo daug mažiau: čia išplauta tik 4000 m3 smėlio....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!