Ekosistemas sudaro gyvieji organizmai, gyvenantys ekologinėmis bendrijomis, bei tuos organizmus supanti negyvoji aplinka. Ekosistemas tiriantys ekologai labiausiai domisi plataus masto problemomis, pvz., ekosistemų funkcionavimu stengiasi nustatyti veiksnius, verčiančius skirtingas ekosistemas funkcionuoti skirtingai. Į ekosistemų funkcionavimo sampratą įeina tokie klausimai: energijos srautai ekosistemos viduje, energijos kaupimas arba jos praradimas ekosistemoje, maisto medžiagų keliai ekosistemos viduje, maisto medžiagų mainai tarp ekosistemų, negyvosios organinės medžiagos skaidymas, vandens atsargų kaupimas ir t.t.
Vienas svarbiausių ekosistemų veikimo tyrimo būdų - nustatyti energijos srautus ekosistemose. Nustačius anglies kiekį, kuris per fotosintezę didėja ekosistemoje, galima įvertinti, kiek saulės energijos pasisavina tos ekosistemos gamintojai. Tada jau galima tirti ir energijos srautus - nustatyti, kiek anglies keliauja iš vieno mitybos lygmens į kitą, pagaliau, kiek anglies išskiriama kvėpuojant. Įvairios ekosistemos nevienodai pasisavina anglį (energiją), nevienodą jos dalį praleidžia savo mitybos tinklais. Nustačius, kurie veiksniai - krituliai, maisto medžiagų gausa, metų laikų kaita ir kt.- labiausiai veikia energijos srautus, galima sudaryti bendriausius ekosistemų veikimo modelius.
Daugelis ekosistemas tiriančių ekologų supranta, kad nors nustatyti energijos srautus ir yra svarbiausias dalykas, norint suprasti, kaip veikia ekosistemos, nė kiek ne mažiau svarbu yra išaiškinti maisto medžiagų apytakos ratus, nustatyti, kiek ir kokių maisto medžiagų išteklių ekosistemose yra. Maisto medziagų kiekis daro įtaką ne tik augalijai, nuo jo priklauso ir gyvunų pasiskirstymas. Daugelis stambiųjų augalėdžių noriau ėda augalus, kurie turi daugiau maisto medžiagų, todėl jie susitelkia tokiose vietose, kur šių augalų gausu.
Per paskutinį dešimtmetį ekologijos tyrimai tapo kur kas sudėtingesni. Daugelio ankstesnių ekologijos tyrimų rezultatas buvo sudarytos schemos arba modeliai. Iš jų buvo galima gana tiksliai prognozuoti energijos ir maisto medžiagų srautus, bet nieko nebuvo galima pasakyti apie mechanizmus, kurie tuos srautus lemia.
Šiuo metu dauguma tyrimų siekiama papildyti modelius (schemas) tokiais duomenimis, kurie rodytų, kokią įtaką kiekviena konkreti organizmų rūšis daro visai ekosistemai. Tad netrukus galesime numatyti, kurios rūšys ekosistemoms yra svarbiausios ir kurios būtinai turi...
Šį darbą sudaro 1665 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!