Ekologinės problemos, aplinkosaugos klausimai yra vieni iš aktualiausių dabarties pasaulyje. Oro, vandens ir dirvos tarša, klimato kaita, biorūšių nykimas, ozono sluoksnio ardymas ir kiti negatyvūs procesai negali nekelti nerimo dėl gyvybės likimo planetoje ir žmonijos ateities. Blogėjanti ekologinė pasaulio būklė reikalauja imtis visų įmanomų priemonių siekiant sustabdyti civilizacijos slinkimą link ekologinės katastrofos.Viename iš naujausių Romos klubo pranešimų („Factor Four“,1997) pabrėžiama, kad „išsaugoti fizines gyvenimo užtikrinimo sistemas yra vienas aukščiausių moralinių žmogaus prioritetų“.
Paskutiniais dešimtmečiais pasaulyje sukurta nemaža gamtosauga besirūpinančių organizacijų, surengta valstybių vadovų pasitarimų bei konferencijų, priimta ir ratifikuota svarbių konvencijų, įpareigojančių saugoti bioįvairovę, natūralius išteklius, tinkamą gyventi aplinką. Deja, ekologinė būklė pasaulyje negerėja, aplinkai palankios gamybos technologijos diegiamos lėtai. Ekologinė krizė savo ruožtu didina socialinę ir psichinę įtampą, dėl to plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja savižudybių, auga žmonių agresyvumas bei nusikalstamumas, susidaro palankios sąlygos stiprėti religiniam fanatizmui ir ksenofobijai. Nemaža dalis žmonių su nepasitikėjimu žiūri į globalizaciją, nes nėra tikri dėl jos teigiamo poveikio jų gyvenimui ir aplinkai.
Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais ekologinė situacija šiek tiek pagerėjo, bet šis procesas buvo nulemtas objektyvių sąlygų (žlugo pasenusios, aplinką teršiančios įmonės), o ne žmonių sąmonėjimo.Tačiau pastaruoju metu imta vis garsiau šnekėti gamtosauginiais klausimais, nes Lietuva tapo ES nare, o pastaroji taiko ypač griežtus reikalavimus šioje srityje. Savo darbe apžvelgsiu atsinaujinančius energijos šaltinius ir jų panaudojimą Lietuvoje, susijusį su ES reikalavimu sumažinti oro taršą bei energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių.
1 pav.
Atsinaujinanti energija jokiu būdu nėra kažkas tai iš esmės nauja. Ji buvo vartojama šimtmečius, kaip antai vėjo energija grūdams malti ar vandeniui pumpuoti, hidroenergija vandens malūnuose, mediena šildymui ar medžio anglies gavybai ir panašiai.
Tačiau XIX amžiuje prasidėjus pramoninei revoliucijai, akmens anglis ir naftos produktai, kurių pagalba energijos generavimas tapo pigesnis ir prieinamesnis, industrinėse šalyse visiškai išstūmė atsinaujinančius energijos išteklius. Akmens anglis ir nafta pasižymi aukšta šilumine verte, jų pagalba energija gali būti generuojama nepriklausomai...
Šį darbą sudaro 4826 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!