Šiandieninės motinystės reiškinio samprata

Tiek masinėje kultūroje, tiek atskiro individo sąmonėje, žodžiu visuomenėje yra išlikęs tradicinis gyvenimo pasidalijimas į viešą ir privačią, tai yra į visuomeninę ir namų sferas. Moteris tradiciškai čia pristatoma kaip “namų deivė”, tvarkanti namus bei labiau nei vyras besirūpinanti tarpasmeniniais santykiais. Jos svarbiausias rūpestis yra vaikai bei buitis. Vyras – tradicinė “šeimos galva”, uždirbanti duoną [S. Daugirdaitė, 2000: 148-149].
Taigi iš vienos pusės, motinystė visuomenėje suprantama kaip aukščiausias moters gyvenimo siekis, tikslas, kuriam ir pačios moterys pritaria, tačiau tapusios motinomis jos susiduria su ta tikrove, kurioje kasdieniniai vaiko priežiūros rūpesčiai yra socialiai nuvertinami tos pačios visuomenės, prilyginant juos individualiam namų ūkiui, privačiai sferai. Galima teigti, jog institucionalizuota motinystė reikalauja iš moters tik motiniško “instinkto”, atsidavimo – moters savirealizaciją bei proto išraišką priskirdama privačiai sferai. Tokia būtų klasikinė motinystės ideologija, šiandien vis dažniau kvestionuojama kaip nebepakankama.
Šio darbo tikslas – kokybinio interviu metodo būdu atskleisti trijų moterų požiūrį į šiandieninę motinystę.
Tyrimo objektas – šiandieninės motinystės reiškinio samprata.
Darbo uždaviniai:
• atskleisti tiriamos problemos aktualumą;
• pristatyti socialinio išmokimo, feministinės psichoanalizės bei skirtumo tarp moters ir vyro formavimo kitimo teorines perspektyvas;
• pateikti kokybinio interviu duomenų analizę, kurioje siekiama atskleisti:
• ar vaikystės patirtis tam tikru būdu daro įtaką interviuojamosios dabartiniam šeimyniniam gyvenimui;
• ar egzistuoja vaidmenų pasiskirstymas interviuojamųjų dabartinėse šeimose;
• kokie, interviuojamųjų manymu, faktoriai įtakoja šeimos planavimą;
• interviuojamųjų subjektyvų požiūrį į “motinystę”;
• interviuojamųjų nuomones apie motinystės centrus;
• pateikti kokybinio interviu duomenų analizės apibendrinimus;
• atskleisti Leidybos ir informacijos centro “Už gyvybę“ veiklą.
Hipotezės:
• Interviuojamųjų vaikystės socializacijos patirtis turi įtakos jų dabartinėje šeimoje formuojamiems santykiams;
• Interviuojamųjų dabartinėse šeimose egzistuoja lyčių vaidmenų pasiskirstymas;
• Interviuojamųjų požiūris į “motinystę” atspindi tradicinės motinystės sampratą.
Metodologija
Šiame tiriamajame darbe bus naudojamas kokybinio interviu metodas bei antrinė duomenų analizė.
Kokybinio interviu klausimynas yra sudarytas iš tam tikrų gairių, t.y. santykių interviuojamųjų prokreacinėje (tėvų) šeimoje, santykių orientacinėje (dabartinėje) šeimoje bei subjektyvaus interviuojamųjų požiūrio į “motinystę”. Šis kokybinis interviu yra sudarytas iš atvirų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!