Šešėlinė ekonomika: mastas ir poveikis šalies ūkio stabilumui

žmonių gerovė ir politika. Todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą.
kurių pagrindinė funkcija yra kontroliuoti šešėlinės ekonomikos reiškinius.
išlieka pakankamai aukštas. Vien dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet
netenka apie 376,5 mln. eurų pajamų, kurios sudaro apie 4 proc. Lietuvos biudžeto. Be to, tai
neigiamai veikia šalies ūkio stabilumą.
Problema. Yra išskiriama nemažai metodų šešėlinės ekonomikos mastui įvertinti, tačiau
sudėtinga nuspręsti, kuris yra geriausiai ir tiksliausiai apibūdinantis šešėlinės ekonomikos mastą. Be
to, šešėlinės ekonomikos masto apskaičiavimą apsunkina tai, kad sunku gauti tikslių duomenų,
apibrėžiančių šį reiškinį.
Darbo tikslas išsiaiškinti, koks yra šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje ir kokį poveikį
šešėlinė ekonomika turi šalies ūkio stabilumui.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti šešėlinės ekonomikos sampratą ir jos formavimosi priežastis;
2. Išanalizuoti šešėlinės ekonomikos masto apskaičiavimo metodus;
3. Išnagrinėti, kokį poveikį šalies ekonominiam stabilumui daro šešėlinė ekonomika;
4. Nustatyti, koks šešėlinės ekonomikos mastas yra Lietuvoje ir palyginti su kitomis Europos
šalimis;
5. Išanalizuoti Lietuvos šešėlį cigarečių, alkoholinių gėrimų, kuro ir darbo rinkose.
Darbo metodologija: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė ir
interpretavimas.
4
1. Šešėlinė ekonomika. Teoriniai aspektai.
1.1. Šešėlinės ekonomikos samprata ir jos formavimosi priežastys
Pasaulyje diskutuoti apie šešėlinę ekonomiką ir ją nagrinėti pradėta XX amžiuje, didžiosios
ekonominės krizės metu. Nepaisant didelio šios problemos aktualumo, iki šiol nėra sutarta dėl
bendros šešėlinės ekonomikos koncepcijos. Bhattacharyya (1999) teigia, kad šešėlinė ekonomika
yra geriausiai apibrėžiama kaip neužregistruotos nacionalinės pajamos, o Smith (1994) šešėlinę
ekonomiką įvardija kaip legalias ir nelegalias prekes ir paslaugas, kurios nėra aptinkamos
oficialiuose BVP skaičiavimuose. Garsus šešėlinės ekonomikos tyrinėtojas F. Schneider (2002)
šešėlinę ekonomiką apibūdina kaip visą gamybą ir prekių bei paslaugų teikimą, kuris yra
nuslepiamas nuo valdžios institucijų. Šešėlinė ekonomika dar gali būti vadinama nelegalia,
neformalia, juodąja, neapskaitoma, pilkąja, kriminaline ekonomika, tačiau jos esmė yra panaši –
bandymas būti neapskaitomai, slėpti pajamas, vengti mokėti privalomus mokesčius (Laukaitis ir
Navickas, 2003).
Šešėlinę ekonomiką galima skirti į legalią ir nelegalią. Nelegali šešėlinė ekonomika apima
tokias veiklas kaip kontrabanda, azartiniai lošimai, vogtų daiktų realizavimas, prekyba narkotikais,
prostitucija. O legali šešėlinė ekonomika – nuslepiamos pajamos iš savarankiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!