Lietuvai tapus Europos sąjungos nare ir įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, emigracijos mastai šalyje itin išaugo. Tą sąlygojo sudarytos laisvo asmenų judėjimo galimybės bei akivaizdūs ekonominio pragyvenimo skirtumai tarp išsivysčiusių Europos valstybių bei Lietuvos [11]. Nesugebantys ar sąmoningai nenorintys prisitaikyti prie esamų sąlygų asmenys dažnai migruoja ieškodami, jų manymu, geresnių ir labiau priimtinų darbo ir gyvenimo sąlygų. Nepasitenkinimas esamomis socialinėmis ir ekonominėmis, o kartais ir politinėmis sąlygomis bei jau minėtas laisvas asmenų judėjimas skatina migravimą.
Žmonių migracija vyksta nuo seniausių laikų. Žmonės migruodami ieškojo naujų žemių, geresnių gyvenimo sąlygų.
Migracija arba žmonių kėlimasis gyventi tam tikram laikui iš vienos teritorijos į kitą gali būti siejamas su žmonijos atsiradimu. Primityvioje visuomenėje svarbiausias tikslas buvo išgyventi, todėl plečiantis medžioklės plotams, migravo ir patys žmonės. Vėliau, atsiradus kitiems amatams bei verslams, žmonės tapo sėslesni. Kuriantis civilizacijoms, migracija įgavo daugiau prievartinį pobūdį dėl nesiliaujančių karų, plintančių ligų bei bado [1].
Pastaraisiais metais migracijos mastai ir reikšmė sparčiai didėja. Migracija – tai žmonių judėjimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Dažniausiai apsisprendžiama migruoti, norint pakeisti politinę, socialinę, ekoniminę, kultūrinę ar kitokią aplinką, todėl migracijos sąvoka apima žmonių judėjimą priežasčių, laiko, vietos, teisinio statuso ir kitais atžvilgiais. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad migracija yra tokia pat sena, kaip ir žmogaus egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo, ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos arba augalinio maisto plotų ir žinoma saugesnių gyvenviečių [2].
Žmogaus teisė judėti buvo apibrėžta 1948 m. priimtoje Jungtinių Tautų “Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje”. Joje teigiama, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje‘‘ ir ,,kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį“ [1]. Todėl ir šiais laikais daugelyje šalių vyksta intensyvi migracija, o Lietuva, taip pat ne išimtis.
Socialinėje demografinėje literaturoje vartojama migracijos sąvoka apima labai platų teritorinių persikėlimų spektrą, pradedant asmenimis, visam laikui išvykusiais iš vienos šalies...
Šį darbą sudaro 4133 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!