Pastaruosius du dešimtmečius ir Vakarų, ir Rytų šalyse galima matyti nuolat didėjantį fenomeną - dabar šešėlinę ekonomiką. Daug ūkio subjektų savo veiklą iš fiskalinės, administracinės, mokestinės, statistinės "šviesos" perkelia į privačios veiklos namų ūkiuose (savęs aprūpinimo ekonomika) arba į pelno siekiančios neregistruotos veiklos (neoficiali ekonomika) šešėlį. Šešėlinė ekonomika atsirado iškart, kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo "tvirtą ranką" administruodama ir normuodama jų veiklą. Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Kas sudaro šešėlinę ekonomiką ir kaip ji apibrėžiama-šie klausimai yra diskusijų centre. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos sąvoką, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinę ekonomiką vadina "paraleline ekonomika", "neformaliu sektoriumi", "paslėpta ekonomika", "pogrindine ekonomika", "prieštaraujančia įstatymams ekonomika", "juodąja rinka" ir t.t. Viena iš pirmųjų šešėlinės ekonomikos interpretacijų užfiksuota 1972 m. Tarptautinės darbo organizacijos(TDO) pranešime po jos misijos Kinijoje. TDO pranešime šešėlinė ekonomika buvo suprantama kaip nedidelis šeimos verslas taikant paprastą technologiją ir intensyvų darbą. Be to, šešėlinė ekonomika buvo apibūdinama naujų verslų atsiradimo rinkoje ypatybėmis ir nesureguliuota bei konkurencine aplinka, kurioje buvo pradedamas verslas. Vėliau TDO Regioninėje įdarbinimo programoje Lotynų Amerikai ir Karibams išdėstyta koncepcija, apibūdinanti dirbančių miesto gyventojų situaciją Lotynų Amerikoje. Šioje programoje šešėlinė ekonomika buvo apibūdinama kaip dirbančių miesto gyventojų fenomenas, susidaręs dėl per didelės darbo jėgos pasiūlos. Per didelę darbo jėgos pasiūlą nulėmė migracija- žmonės keliavo iš kaimų į miestus ieškodami didesnio uždarbio. Šešėlinė ekonomika veikė kaip apsaugos priemonė, apsorbuodama perteklinę darbo jėgą, kurios negalėdavo įdarbinti oficiali ekonomika.
Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti šešėlinės ekonomikos problemas Lietuvoje bei kitose valstybėse.
Darbo objektas – šešėlinė ekonomika.
• Padaryti šio darbo išvadas.
1. Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius),...
Šį darbą sudaro 8996 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!