Viena svarbiausių mikroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos “sveikatos” rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Nedarbo tema gan aktuali, dažnai girdime per televiziją, skaitome spaudoje, kaip padidėjo ar sumažėjo bedarbių skaičius Lietuvoje. Tai visada kintantis bedarbių skaičius, todėl dažnai reikėtų tai aptarti.
Darbo tikslas: ištirti 2006-ųjų metų pradžioje buvusį nedarbą Lietuvoje.
1. Supažindinti su darbo biržos Lietuvoje esamomis pareigomis.
2. Supažindinti kaip gali būti skirstomi gyventojai pagal aktyvumą.
3. Charakterizuoti nedarbo rūšis.
4. Pristatyti nedarbo priežastis.
5. Supažindinti su žmonių išsilavinimo pasiskirstymu Lietuvoje.
6. Supažindinti su darbo rinkos profesiniu mokymu.
7. Pristatyti situaciją darbo rinkoje kokia buvo 2006-ųjų metų pradžioje.
8. Supažindinti su darbo perspektyvomis bei siekiais Lietuvoje.
9. Pateikti išvadas ir rekomendacijas.
Referatą rašiau pasitelkdama įvairią literatūrinę medžiagą, tai yra: Ekonomikos vadovėlius, Alytaus darbo biržos leidinį “Darbo biržos naujienos”, taip pat keletą internetinių puslapių.
Darbo struktūra:
Darbą sudaro įžanga, 20 skyrių, išvados (rekomendacijos), literatūros sąrašas. Darbo apimtis 20 puslapių, jame yra 4 lentelės, 2 diagramos, 1 piešinys, 2 schemos. Bibliografinį sąrašą sudaro 6 šaltiniai.
2. Pagrindinės sąvokos
Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka, todėl kalbant apie nedarbą būtinas supratimas apie darbo jėgą.
Darbo jėga – tai darbingo amžiaus (nuo 18m.) dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės.
Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje.
Nedarbas – padėtis kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir būdamas darbingas, negali jo rasti.
Bedarbis – žmogus neturintis darbo, bet jo ieškantis ir pasirengęs dirbti darbingo amžiaus asmuo. Lietuvoje nedirbantis darbingo amžiaus asmuo, nesimokantis dieninėje mokymo įstaigoje, užsiregistravęs gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs mokytis profesijos.
Nedarbo lygis – bedarbių ir ekonomiškai aktyvių gyventojų procentinis santykis.
Natūralus nedarbo lygis...
Šį darbą sudaro 3870 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!