Lietuvos ekonomika: nedarbas

Nedarbas – tai visų pasaulio šalių ekonominė problema, pasireiškianti makroekonominiais nuostoliais. Nedarbas yra vienas iš kelių svarbių rodiklių, įtakojančių BNP (bendrojo nacionalinio produkto) apimtį. Nors, atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje bedarbių skaičius mažėja, tai visdar išlieka opi problema.
Šiame darbe nagrinėjamos nedarbą sukeliančios priežastys, jo sukeliamos pasekmės, turinčios įtakos ne tik pačiai šalies ekonomikai, bet ir žmonėms. Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, literatūra, darbe aptarta šiandieninė darbo rinkos situacija. Taip pat atkreiptas dėmesys į be darbo esantiems žmonėms suteikiamą valstybės paramą: bedarbio bei socialinę pašalpas.
1.NEDARBAS
Viena svarbiausių šalies makroekonominių problemų yra nedarbas, nes daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Nedarbą galima suskirstyti į tris tipus:
1) migracinis (frikcinis) nedarbas, kuris atsiranda žmonėms paliekant darbą dėl įvairių asmeninių priežasčių (dėl šeimyninių aplinkybių, dėl atleidimo iš ankstesnio darbo, dėl pasibaigusio darbo sezono, taip pat baigus mokslus ir pirmą kartą ieškant darbo). Konkretūs, dėl kurių nors priežasčių likę be darbo, žmonės pakeičia vieni kitus, todėl šis nedarbo tipas nuolatos išlieka, nors yra gana nepastovus, dinamiškas.
2) struktūrinis nedarbas. Tai ekonomikos augimą lydintis nedarbas, sąlygojamas mokslo ir technikos pažangos, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros kvalifikacijos profesiniu požiuriu. Struktūrinį nedarbą lemia žinių ar gyvenamosios vietos, ar abiejų kartu, nesutapimas. Šis nedarbo tipas dar vadinamas nesutampančiu nedarbu. „Struktūriniai“ bedarbiai negali iš karto gauti darbo, nes jiems reikia keisti profesiją arba papildomai mokytis, o kartais pakeisti ir gyvenamąją vietą.
3) ciklinis nedarbas siejamas su ekonominiais ciklais. Jis atsiranda mažėjant šalies ekonominiam aktyvumui, yra tiesiogiai susijęs su ekonominiu ciklu ir sukeliamas gamybos nuosmukio.
1.1. Pagrindiniai nedarbo rodikliai
Nedarbo lygį atspindi įvairūs rodikliai. Ekonomikos teorija nedarbą nagrinėja pagal jo trukmę; tarp atskirų demografinių grupių egzistuojantį nedarbą; jaunimo nedarbą; dirbančių nevisą darbo dieną nedarbo lygį ir kt.
1.1.1. Nedarbo trukmė
Vienas svarbiausių nedarbo rodiklių yra jo trukmė. Nedarbo trukmė – laiko tarpas, kurį žmogus yra bedarbis. Pagal trukmę nedarbas skirstomas į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!