Makroekonomika- ekonomikos disciplina, nagrinėjanti ekonominę sistemą kaip visumą. Ji analizuoja rinkos ekonomikos veikimo principus bei problemas. Kiekviena ekonominės politikos teorija turi savo privalumus ir trūkumus, stiprias ir silpnas vietas. Tačiau sumaniai jas naudojant, galima pasiekti gerų rezultatų. Tai patvirtina užsienio šalių patyrimas: jas taikant sumažėja gamybos nuosmukio ir pakilimo svyravimai, nedarbas, infliacijos tempas.
Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas- tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.
Darbo jėgą sudaro visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo. Darbo jėgai nepriklauso asmenys iki 16 metų amžiaus, studentai, ligoniai, besigydantys spec. gydymo įstaigose, namų šeimininkės, kurioms nemokamas darbo užmokestis, pensininkai. Visiškas užimtumas nereiškia, kad visi privalo dirbti.
2. Individus, kurie dėl asmeninių priežasčių nenori dirbti.
Lietuvos Statistikos departamentas patikslino pagrindines darbo rinkos sąvokas:
Darbo jėga (LF- Labour Forse) – visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir bedarbiai.
Gyventojai ( Population) – tai nuolatiniai gyventojai, skaičiuojami metų pradžiai.
Užimti gyventojai ( L- Employment) – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose.
Bedarbiai ( U – Unemployment) – tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.
Darbo jėga apskaičiuojama:
LF = L + U
Čia : LF – darbo jėga;
L – dirbančiųjų skaičius;
U – bedarbių skaičius.
Žmonės , kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo nepriskiriami darbo jėgai. Todėl gyventojų skaičius nėra lygus darbo jėgai, kurią galima pavaizduoti gamybos galimybių kreivėje. Gamybos galimybes riboja:
1. Gamybos ištekliai;
2. Technologijos.
NEDARBO PRIEŽASTYS, NATŪRALUS NEDARBO LYGIS
Trumpu periodu, kurį apibūdina esami gamybos ištekliai, technologijos svarbiausias uždavinys yra ne išplėsti gamybos galimybių ribas, bet pasiekti jas, įdarbinant visus norinčius...
Šį darbą sudaro 2381 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!