Šešėlinė ekonomika ir jos atsiradimo priežastys

Jau kelis dešimtmečius visame pasaulyje, tiesiog aplink mus galima pastebeti nuolat didėjantį fenomeną – šešėlinę ekonomiką. Daug ūkio subjektų savo veiklą iš finansinės, administracinės, mokestinės, legalios sistemos, perkelia į privačios veiklos namų ūkiuose (didesnes naudos sau ekonomika) arba į pelno siekiančios neregistruotos veiklos (neoficialios ekonomikos) šešėlį.
Šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiškinys. Nors valstybė visada stengiasi nubrėžti ekonominę ir juridinę ribą tarp oficialaus ir neoficialaus ūkio sektorių, tačiau toks dvilypumas glaudžiai susijęs su valstybės gyvavimu – be valstybės nebūtų ir neoficialaus ūkio. Šešėlinė ekonomika atsirado iškart, kai tik valstybė ėmė kontroliuoti dirbnčiuosiu,s administruodama ir normuodama jų veiklą. Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos.
Per pastaruosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta, kad sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Taip yra todėl, kad tyrimų metodai nėra pakankamai tobuli norint surinkti reikiamą socialinę ekonominę informaciją apie neoficialų užimtumą ir neoficialią ekonominę veiklą. Planinėje ekonomikoje valstybė buvo dominuojantis gamintojas. Dabartiniame pereinamajame etape vis didesnė gamybos dalis pereina į privatų sektorių, bet tam tikra dalis dar išlieka valstybinė. Dalis kainų dar nustatomos valstybinių institucijų arba bent jau jos kontroliuojamos. Kadangi tokiu atveju kainos paprastai yra mažesnės negu pusiausvyros sąlygomis, rinkoje susiformuoja paklausos perteklius. Paklausos perviršį didina ir politiniai sprendimai, dažnokai populistiniai. Naudos maksimilizavimas verčia ūkio subjektus atitinkamai reaguoti, ir tai yra vienas iš šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir didėjimo veiksnių.
Šešėlinė veikla pereinamajame etape atsiranda susidūrus pakankamam ekonominiam potencialui ir stipriems motyvacijos veiksniams. Neoficialios ekonomikos potencialas veikia tiek pasiūlą, tiek ir paklausą. Taip susiformuoja galimas šešėlinės ekonomikos lygis. Galimybių panaudojimą nulemia motyvacijos veiksniai. Šešėlinės ekonomikos potencialas atsiranda sąveikaujant pakankamiems materialiniams ir finansiniams ištekliams bei paklausos perviršiui. Kas disponuoja trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis, yra potencialus gamintojas ir tiekėjas, kas nori įgyti trūkstamą prekę ar paslaugą, yra šešėlinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!