Servitutas

ĮVADAS
Servitutas reiškia teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamą naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savinin­ko teisės naudotis daiktu apribojimą siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nu­statomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Servitutai buvo naudojami dar romėnų teisėje. Jie kilo iš kliūčių, ku­rios atsiranda padalijus bendrą žemę tarp kelių asmenų ir norint panaudoti žemę pagal tikslinę paskirtį. Pavyzdžiui, norint pakliūti į savo žemę, būtina eiti per kaimyno žemę; kad žemė būtų derlinga, reikia ją laistyti ar atvirkš­čiai - nusausinti, o tam būtina įrengti per kaimyno žemę einančias atitinka­mai drėkinimo arba sausinimo sistemas. Miestuose nustatyti servitutus daž­nai tenka dėl mažo atstumo tarp pastatų, kadangi tokiais atvejais gali iškilti būtinumas leisti pasinaudoti kaimyno namo siena įvairiems tvirtinimams įrengti ir pan. Servitutas, būdamas daiktinė, o ne prievolinė teisė, yra skirtas pačiam daiktui, todėl servituto turėtojas negali reikalauti iš "apsunkinto" servitutu (tarnaujančiojo) daikto savininko, kad šis ką nors darytų. Jis tik ga­li reikaluti, kad tarnaujančiojo daikto savininkas ko nors nedarytų, pavyz­džiui, nepanaikintų kelio per savo žemę. Servituto turinį sudaro servitutu suteikiamos jo turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės.
Servitutai gali būti šių rūšių: kelio servitutai, kurie dar skirstomi į kelio servitutus, suteikian­čius teisę naudotis pėsčiųjų taku, kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuo­ti transporto priemonėmis, ir kelio servitutus, suteikiančius teisę varyti gal­vijus; tako servitutai; statinio servitutai; servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines ko­munikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis ir kt.
Servitutų nustatymo pagrindai yra keli. Servitutą galima nustatyti įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir įstatyme numatytais atvejais ad­ministraciniu aktu. Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tam­pančio daikto savininkas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas tuo atveju, jeigu savininkai nesusitaria, o servituto nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudo­mis daikto naudoti pagal paskirtį.
Servitutas baigiasi: - jo atsisakius. Viešpataujančiojo daikto savininkas gali atsisakyti; turimo servituto tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai; tam pačiam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!