Prievolė teisėje

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu prievolę mes apibrėžiame kaip teisinį santykį,kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriui) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko,kad šis įvykdytų savo pareigą.
Lietuvoje sąvoka “prievolė” yra vartojama ne vienintėle prasme:kaip teisinis santykis,kaip dokumentas kuriame išreikšta skolininko pareiga ir pan.Tačiau kalbėdami apie juridinę prievolės prigimtį turėtumėm pasakyti, jog tai yra civilinių teisinių santykių rūšis.Iš to sprendžiant,mes suprantame, kad ji gali atsirasti tiktai tarp tokių asmenų,kurie pagal galiojančius LR įstatymus yra pripažįstami teisės subjektais.
♦ Prievolines subjektines teises ir pareigas Lietuvoje gali turėti piliečiai, fiziniai asmenys,valstybė ir juridiniai asmenys,tokie kaip ūkinės veiklos subjektai,ūkinės bendrijos,įvairios visuomeninės,politinės,labdaros organizacijos ir kt.Juridiniais asmenimis taip pat yra laikomi visuomeniniai susivienijimai,kuriems įstatymų leidėjas pripažįsta juridinio asmens statusą.
Įvairiuose teisės norminiuose aktuose teisės subjektai yra apibūdinami sąvokomis piliečiai,fiziniai asmenys.Tačiau tokių sąvokų mes negalime sutapatinti.Galime drąsiai teigti,jog kiekvienas pilietis yra asmuo,tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo yra pilietis.Jų teisinis statusas nėra vienodas,nes pvz.: apatridai,užsienio piliečiai neturi tokių pilietinių teisių ir pareigų kaip piliečiai. Galima pabrėžti ir tai,kad jie negali būti teisės subjektais tam tikro turto atžvilgiu.Kaip pavyzdį galiu pateikti LR Konstitucijos 47 str. – “Žemė, vidaus vandenys,miškai,parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik LR pilie- čiams ir valstybei”. Šis straipsnis reiškia,jog joks fizinis asmuo neturėdamas LR pilietybės negali nuosavybės teise įsigyti šiame straipsnyje minimų objektų.
♦Tam,kad teisės subjektas (išskyrus valstybę) galėtų būti prievolinio teisinio santykio šalimi,būtinai privalo turėti civilinį teisnumą ir veiksnumą.Šiuo atveju teisės subjekto teisnumas suprantamas kaip galėjimas turėti civilines teises bei pareigas.Remiantis LR CK 2.4 str.,fizinių asmenų teisnumo turinį sudaro tai,jog fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą,teisę verstis ūkine,komercine veikla,steigti įmones ir kitokius juridinius asmenis,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą,turėti išradimo,pramo- ninio pavyzdžio autoriaus teises,taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.
Civilinis veiksnumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!