Prievolių pasibaigimas LR civilinėje teisėje

Savo kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriame su teisėmis ir pareigomis, dėl to nuolat tarpusavyje esame susieti įvairiais turtinio ir neturtinio pobūdžio santykiais. Tokie santykiai, apibūdinti teisinėmis normomis suaro specialią civilinės teisės rūšį – prievolinę teisę [plačiau žr. 1 skyrių]. Apskritai kalbant apie civilinę teisę reikėtų pažymėti, jog jos objektai yra daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, intelektinė veikla, veiksmai ir jų rezultatai bei informacija. Savo ruožtu prievolinė teisė yra laikoma civilinės teisės institutu, susidedančiu iš trijų elementų: subjektų ir objektų, turinčių veiksnumą ir teisnumą, kurie privalo atlikti ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo bei materialinių ir dvasinių vertybių, daiktų, dėl kurių kreditorius turi reikalavimo teisę.
Prievolinės teisės normos aprašomos Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso Šeštojoje knygoje. Prievolių pabaiga (pagrindinė referato tema) reglamentuota CK Šeštosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievolių pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti straipsniai, pagal kuriuos prievolė baigiasi.
Šiame darbe nagrinėjami bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Nesigilinama į atskirus atvejus ir specifinius prievolių pabaigos pagrindus (pvz., banko sutarties pabaiga, prekių pristatymas į prekybos įmonę), tačiau duodami konkretūs pavyzdžiai, siekiant tiksliau iliustruoti sudėtingesnius straipsnius. Be priedo darbas apima 28 puslapius, priede pateikiamas LR Civilinio Kodekso Šeštosios knygos IX skyrius. Pagal šio skyriaus straipsnius yra sudarytas referato turinys, labiau akcentuojant tuos prievolių pabaigos būdus, kuriuos akcentuoja CK (įskaitymas, novacija). Darbo tikslas – suprasti ir aprašyti bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, iš pradžių apibrėžiant pačią prievolę ir prievolių teisę.
Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinėje apyvartoje atlikdami įvairius juridinius veiksmus: sudaro įvairius sandorius, atlygina nuostolius arba žalą, perleidžia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teisės subjektų atsiranda turtinio ir neturtinio pobūdžio santykiai. Šie santykiai, sureguliuoti teisės normomis, vadinami prievoliniais santykiais [1, 13 psl.].
Prievolių teisė dažniausiai apibūdinama kaip civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema. Šios normos reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!