Daiktinės teisės civilinėje teisėje bendrieji klausimai

Nuo seniausių laikų žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių ir valstybės nustatytų taisyklių, kurios labai įtakoja jo gyvenimą. Pavyzdžiui, žmogelis sugalvojo imtis verslo, bet pasąmonė jam sako, kad pirmiausia reikės daug prakaito išlieti, kol atliks visus formalumus įregistruojant įmonę, o kur dar visi mokesčiai ir pan. Tai tik vienas pavyzdžių, rodančių kaip žmonių gyvenimus reguliuoja kažkokia nematoma jėga. Ta nematoma jėga – civilinė teisė. Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų, reguliuojanti turtinius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius, atsirandančius tarp lygių ir vienas kitam nepavaldžių asmenų (subjektų).
Civilinė teisė susideda iš institutų, kurie, išdėstyti tam tikra tvarka, sudaro jos sistemą. Civilinės teisės sistemą sudaro: bendrosios nuostatos (LR CK I knyga), asmenys (II knyga), šeimos teisė (III knyga), daiktinė teisė (IV knyga), paveldėjimo teisė (V knyga), prievolių teisė (VI knyga).
Daiktinė teisė – tai visuma teisės normų, kurios nustato galimybę pačiam teisės subjektui įgyvendinti savo teises į daiktą be kitų asmenų kokių nors veiksmų. CK 4.20 straipsnis numato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
Šio referato tikslai: susipažinti su daiktinės teisės civilinėje teisėje bendraisiais klausimais; išsiaiškinti, kas bendrai yra laikomas daiktu civilinėje teisėje; įgyti pirminių žinių apie daiktinę teisę.
Norint labiau suprasti ir įsigilinti į daiktinę teisę, reikia apibrėžti, kas yra daiktas. Pagal CK 4.1 straipsnį daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Būtent daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda dėl daiktų. Neabejotina, kad anksčiau visi tokie daiktai galėjo būti panaudoti tam tikriems materialiems arba kulturiniams žmogaus poreikiams tenkinti.
Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai, egzistavę gamtoje, bet, esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui, negalėję būti panaudoti žmogaus poeikiams tenkinti.
Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!