Daiktinės teisės civilinėje teisėje

Daiktinė teisė yra svarbiausia civilinės teisės pošakė, jungianti civilinės teisės institutus, kurių normos reglamentuoja daiktinius civilinius santykius.
Daiktinė teisė, kaip ir teisės terminas apskritai, gali būti suvokiamas dvejopai – subjektine ir objektyviąja prasmėmis. Istoriškai kontinentinėje Europoje daiktinės teisės terminas pirmiausia susiformavo kaip subjektinė daiktinė teisė, kurios gynimui, atsižvelgiant į daiktinių santykių ypatumus, Romos privatinėje teisėje buvo taikomi ypatingi reiškiniai – actions ad rem, o pati daiktinė teisė buvo vadinama – ius in re. Ši daiktinių subjektinių teisių specifika vėliau tapo prielaida kontinentinėje Europoje daiktinei teisei formuotis kaip objektyviosios civilines teisės pošakei.
Taigi daiktinė teisė objektyviąja prasme – tai civilinės teisės pošakė. Ją sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai.
Subjektine prasme daiktinės teisės – tai tam tikram subjektui priklausančios teisės į daiktą. Jas galima skirstyti į pagrindines (pirmines) ir išvestines. Pagrindinės (pirminės) daiktinės teisės – tai valdymo teisė ir nuosavybės teisė. Kitos daiktinės teisės yra išvestinio pobūdžio, nes jas suteikia daikto savininkas savo valia kitam asmeniui arba išimtinais įstatymo numatytais tokios išvestinės daiktinės teisės nustatomos ir prieš jo valią teismo sprendimu. Tokių daiktinių teisių gali būti devynios. Tai – turto patikėjimo teisė, svetimo turto administravimas, servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė, ilgalaikė nuoma, hipoteka, įkeitimas, svetimo daikto sulaikymas.
• Daiktinių santykių viešumą.
1. DAIKTINIŲ SANTYKIŲ ABSOLIUTUMAS
Absoliutinio (absolutus – lot. besąlyginis, neapibrėžtas) civilinio teisinio santykio turintis subjektas jas įgyvendina pats savo veiksmais (pvz., savininkas valdo ir naudoja savo daiktus savo poreikiams tenkinti), o visi asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, trukdančių šias teises įgyvendinti. Vadinasi, įpareigotieji asmenys turi būti pasyvūs, todėl įpareigotų subjektų sąrašas konkrečiai neapibrėžtas, nes niekas neturi nieko konkrečiai padaryti.
Kalbant apie santykinį santykį yra kitaip – abi šalys yra aiškiai apibrėžtos, o reikalavimo teises turinčio subjekto teisės įgyvendinimas priklauso nuo įpareigoto subjekto veikimo.
Daiktiniam teisiniam santykiui tiesioginis teisinis konkrečiai apibrėžtų asmenų ryšys nebūdingas. Visi asmenys, kurie nėra daikto savininkai, yra įpareigoti nepažeisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!