Senųjų raštų kalbos ypatumai pagal Joną Bretkūną

• Jonas Bretkūnas buvo žymiausias XVI a. Rytų Prūsijos rašytojas, senosios lietuvių literatūros klasikas. Jis tęsė Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Vilento ir kitų pradėtą lietuviškų raštų rengimo ir lietuvių literatūrinės kalbos kūrimo darbą ir todėl daug nusipelnė ne tik tuometinei, bet ir vėlesnei lietuvių tautos kultūrai. Jeigu ne Bretkūno raštai, parašyti gyva ir vaizdinga liaudiška kalba bei liaudišku stiliumi, jeigu ne jo pastangos kurtis naujų kalbinės raiškos priemonių ir noras ne vienu atveju išsivaduoti iš kanonizuoto originalo varžtų, iš tikrųjų vargu ar būtume sulaukę ir Kristijono Donelaičio “ Metų“.
Bretkūnas buvo ne tik išsilavinęs, bet ir nepaprastai darbštus. Per savo palyginti neilgą gyvenimą jis yra parašęs, išvertęs bei parengęs spaudai daug daugiau darbų negu bet kuris kitas XVI – XVII a. lietuvių rašytojas. Ne visi jo darbai buvo išspausdinti, ne visi yra išlikę ligi mūsų laikų, o kai kurių net pavadinimai tiksliai nežinomi. Iš spausdintų Bretkūno darbų didžiausias ir reikšmingiausias yra dviejų dalių “Postilė” (“Postilla tatai esti Trumpas ir Paprastas Ischguldimas Euangeliu ... 1591”). Tai arti 1000 puslapių veikalas, kuriame, panaudojus ano meto žymiausių teologų komentarus, orginaliai aiškinami evangelijų tekstai.
• “Postilė” yra didaktinio pobūdžio darbas, visų pirma skirtas pamokyti liaudį religinių “tiesų”, skiepyti jai religinę moralę. “Postilėje” ryškiau negu kituose Bretkūno darbuose atspindi jo pažiūros į darbo žmones – parapijiečius. Iš atskirų jos vietų matyti, kad autorius nebuvo abejingas liaudžiai, nuoširdžiai užjautė vargšus baudžiauninkus, kuriuos jis dažnai vadino “nabagėliais”, “pavarguliais” ir kitais maloniniais žodžiais.
Kadangi “Postilė” buvo skirta liaudžiai, Bretkūnas ir stengėsi į ją prabilti paprastais liaudiškais žodžiais bei posakiais, operuoti raiškiomis liaudiškomis stilistinėmis priemonėmis. Ypač gyva ir vaizdi kalba yra ten, kur Bretkūnas aprašo buitinio gyvenimo detales arba vargšų, ligonių padėtį. Štai iliustracijai ištrauka apie “lozorių”: “Prissimete iam ligga, o neprasta koke, kaip antai gal skaudeghimas galwos, pagaedimas kakio Sannario, ant io kuno būti. Ne, bet wissas io kunnas pilnas buwa wocziu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!