Gimtosios kalbos prasmė tautos gyvenime (pagal Mikalojų Daukšą)

„Gimtosios kalbos prasmė tautos gyvenime“ ( pagal Mikalojų Daukšą).
Pasaulyje yra daug kalbų, daug tautų. Laikai keičiasi, keičiasi ir pasaulis, dingsta civilizacijos, tautos, kalbos ir atsiranda naujos. Akivaizdu, kad kalbos ir tautos gyvavimas glaudžiai siejasi. Kol gyva kalba – tol egzistuoja ir jos tauta, ir atvirkščiai. Žinoma, egzistuoja ir „mirusios kalbos“, pavyzdžiui, lotinų kalba, kuri žinoma tik iš raštijos paminklų ir medicinos terminų. Šiame rašinyje noriu pabandyti išaiškinti, kokia yra gimtosios kalbos prasmė tautai.
Meilė gimtajai kalbai, tai ne tik patriotiškumas. Pasak kunigo, humanisto, kontreformacijos veikėjo, vieno lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojaus Daukšos, kalba yra valstybingumo ir tautiškumo neatsiejama dalis: „Kurgi yra pasaulyje yra tokia menka ir niekam neverta tauta, kuri neturėtų savo trijų įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio menko žemės sklypo, kur nebūtų vartojama savoji gimtoji kalba, kuria paprastai yra rašomi įstatymai, kuria rašoma savo ir kitų tautų istorija, kuria svarstomi visi savo krašto reikalai, kuria gražiai atliekami visi reikalai bažnyčioje, susirinkimuose ir namuose“ („Postilės“ pratarmė).
Meilė gimtajai kalbai, jos saugojimas ir puoselėjimas būdinga visais laikais visiems žmonėms. Pasak...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!