Senatvė – galutinis, genetiškai užprogramuotas, žmogaus amžiaus tarpsnis. Jo turiniui ir esmei būdingas socialinis pobūdis. Sunkios gyvenimo sąlygos, neturtas, vienatvė sukuria kompleksą antrinių veiksnių, kurie paverčia senatvę sunkiausiu gyvenimo tarpsniu, žmogus darosi priklausomas nuo šeimos ir visuomenės, jį kamuoja pačios įvairiausios ligos, psichologinės problemos, kurios sukelia daugeliu atvejų psichosomatinius susirgimus.
1994 m rudenį Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo pripažinta, kad pasaulio visuomenė sensta. Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai prognozuoja, jog 2025 m vyresnių nei 60 m amžiaus planetos gyventojų bus daugiau nei 15 %. Lietuvoje daugiau nei trečdalis gyventojų yra seni ir pagyvenę žmonės. 1999 – ieji buvo paskelbti pagyvenusių žmonių metai.
Senatvė – tai žmogaus amžiaus tarpsnis, gyvenimo ciklo dalis. Senėjimas – procesas, kurio kulminacija – biologinė mirtis, užbaigianti žmogaus raidą. Senas žmogus apibūdinamas kaip fiziologinių ir biocheminių rezervų ir fiziologinių procesų mažėjimas, silpnėjimas.
Senas žmogus – socialinės aplinkos dalis. Jis asmeniškai reaguoja į visuomeniškas užduotis, vaidina tam tikrą socialinį vaidmenį, kurio ėmėsi. Individo – asmenybės kultūra pasireiškia jam integruojantis į aplinką (visuomenę).
Pagyvenusių žmonių pamatinis gyvenimo lūžis sukasi apie individo gyvenimo įvertinimą prasmės ir beprasmybės kategorijomis. “Sakydami, kad viena ar kita yra prasminga, mes ne tik suvokiame, jog tie dalykai prasmingi, bet kartu žinome, kad tai iš esmės yra gera ir prasminga”.
Prasminga yra visa tai, kas atitinka gyvybinius, dvasinius ar asmeninius poreikius, dėl ko žmogus gyvenime gali pasijusti esąs pripažintas, su kuo gali pasitraukti į savąją vienatvę, nesijausdamas vienišas, ką slapta gali puoselėti kaip savo vidinį turtą. Ir tai yra tai, dėl ko žmogus pasijunta laimingas, kas jį padaro pajėgų taikytis su aplinka, likimu ir šiandiena. Priimdamas save ir savo gyvenimą tokius, kokie jie yra senatvėje, individas lieka atviras savo paties gyvenimo kaitai, darbo bei jėgų (įsipareigojimų) pokyčiams. Psichologas Rodžersas teigia: jeigu žmogui duodama pasirinkti, jis visada pasirinks augimą ir plėtrą, o ne stovėjimą vietoje ar judėjimą atgal, nes jį visuomet skatina savęs...
Šį darbą sudaro 5427 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!