Seno žmogaus vaizdavimas

Žmogaus senatvė – tai nepaprastas gyvenimo etapas. Ramybė, kantrybė, gebėjimas atleisti, mokėjimas palaukti, davimas nieko neprašant ir gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka metas. Daugelis žmonių senatvę suvokia kaip vieną sudėtingiausių periodų gyvenime, ligos, skausmai, sunkumai, negalavimai, gal būt net vienatvės ir vienišumo kamuojamas jausmas, tačiau vertėtų apie tai pagalvoti geriau, nes senatvėje mes galime džiaugtis visais darbais, kuriuos nuveikėme vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje ir t.t. Senatvė mums gali suteikti begalės gerų emocijų ir prikelti nuostabius prisiminimus, kurie mus mokė gyventi teisingai. Prisiminus savo vaikystę, neretai jau 25 ar 30 metų žmogus atrodė visiškoje senatvėje, o šiandieną dažnas šešiasdešimtmetis vis dar jaučiasi pakankamai jaunas. Nuo senų laikų, visame pasaulyje žmonės į senolius žiūrėjo su pagarba, nes šie yra nugyvenę ilgesnį gyvenimo tarpsnį, turiu begales istorijų ir priešingai nei jaunas žmogus, turi sukaupęs didesnę gyvenimišką patirtį bei išmintį. Taigi, įdomu sužinoti, kaip senas žmogus yra vaizduojamas lietuvių literatūros kūriniuose.
Kalbant apie žmogaus senatvę, negalime nepaminėti Kristijono Donelaičio – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininko, sukūrusio pirmąjį meninį tekstą – didaktinę, epinę poemą ,,Metai-. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstantiems žmonėms ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose- jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, senas žmogus buvo gerbiamas už savo žinias ir gyvenimo patirtį. Seneliai auklėdavo jaunąją kartą, perteikdavo vaikaičiams savo vertybes ir kultūrą. Šeima, gentis, tauta laikėsi senųjų išmintimi. Autorius būrais taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę, taip pat pabrėžia jų išmintingumą. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko, o štai tokius kaip Pričkus – priešingai. Senolį Pričkų, autorius vaizduoja kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!