Šeimos santykių vaizdavimas literatūroje (Jonas Biliūnas „Ubagas“, Šatrijos Ragana „Sename dvare“)

Šeimos santykių vaizdavimas lietuvių literatūroje tapo labai aktualia tema XIX a. Šio laikotarpio rašytojus domino vaikų ir tėvų ryšys bei jų santykių poveikis vaikams. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ aprašomas vaikų nedėkingumas bei moralinių vertybių svarba šeimos santykiams, o Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaizduojamas glaudus Žemaitijos bajorų šeimoje augančių vaikų ir jautrios, subtilios dvasios, aukštesnių aspiracijų motinos ryšys.
Lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaikų ir motinos santykiai yra vaizduojami kaip svarbus pasaulio harmonijos pagrindas. Šiuo kūriniu Šatrijos Ragana pirmą kartą lietuvių prozoje taip ryškiai atskleidė ir įtvirtino moteriškajai savimonei reikšmingą moters ir dukters ryšį, jų vidinį tapatumą. Apysakoje pasakotoja prisimena praeitį, pasakojimais grįžta į vaikystę. Kūrinys pradedamas lyriniu fragmentu, kuriame jutiminis įspūdis – regimas rožių vaizdas, jų kvapas, prisilietimas – pasakotojai sužadina ryškų, intensyvų motinos prisiminimą, atgręžia atmintį į praeitį. Baltų rankų motyvas – simbolinis motinos prisiglaudimas, sujungiantis mamatę ir vaiką. Šiame kūrinyje vaizduojamas dvaras – grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta, o tokia aplinka sudaro sąlygas atskleisti subtilų motinos ir dukters bendravimo grožį. Ryšys tarp mamatės ir dukros vaizduojamas ypač šiltai, yra poetizuojamas ir idealizuojamas. Irusios ir motinos santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu. Dukra negali atsitraukti nuo mamatės, yra labai prisirišusi, žavisi ja: „Išrinkus puikiausią rožę, pasistiepusi įsegiau ją mamatei į kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp mamatės ir baltų rožių yra kažkokio panašumo...“ Pasakotoja mamatės portrete pirmiausia pastebi baltą spalvą, o baltos rožės tampa dukros ir mamos ryšio simboliu. Rožės Šatrijos Raganos prozoje – tai nenutrūkstančio ryšio su motina bei tradicijomis motyvas, o balta spalva pabrėžtinai akcentuojamas tiek mamatės, tiek jos vaikų tyrumas. Irusia jaučia džiaugsmą būdama su motina, stengiasi elgtis taip, kad mama būtų laiminga ir apsaugota nuo visko, kas nemalonu. Pagrindinių apysakos veikėjų – ir mažos mergaitės, ir suaugusios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!