Šeimos santykiai literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis)

Šeimos santykiai literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis) Dar antikos laikų kūriniuose buvo kalbama apie šeimos santykių ypatumus, todėl ir šiuolaikinėje literatūroje ši tema yra plačiai nagrinėjama. Jog vaikams tėvai yra nenuginčijamas autoritetas, kalbama graikų mite ,,Dedalas ir Ikaras”. Svetur, toli nuo namų ištremtas tėvas surezga planą, kaip jiedu su sūnumi galėtų grįžti į tėvynę. Iš didžiulių paukščių plunksnų, suklijuotų vašku, Dedalas paruošia milžiniškus sparnus skrydžiui namo. Ikaras, pilnai pasitikėdamas savo tėvu ir jo galimybėmis, pamiršta Dedalo perspėjančius žodžius ir amžiams pasineria į tamsios jūros gilumas. XX a. pradžios rašytojo, psichologinės prozos pradininko Lietuvoje Jono Biliūno novelėje ,,Ubagas” yra vaizduojami dramatiški, nepagarbūs tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai, gyvenant materialiai turtingoje aplinkoje, o Jurgis Savickis, XX a. pradžios ekspresionistas, pirmasis europietiškos laikysenos rašytojas lietuvių literatūroje, novelėje ,,Kova” atskleidžia, kad net ir itin sudėtingose gyvenimo situacijose privaloma mylėti savo tėvus. Psichologinės - lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas novelėje ,,Ubagas” parodo, kad vaikai, aprūpinti materialiniais turtais, gali prarasti pagarbą, dėkingumo jausmą savo tėvams. XX a. prozininkas gimė Niūronių kaime, pasiturinčioje valstiečių šeimoje, tačiau vėliau ateityje vis vien jam teko patirti, kas yra skurdas ir nuolatinis nepriteklius, susirgo džiova. Biliūno jaunystė nebuvo lengva - nors jo tėvai norėjo išleisti jį į kunigus, jis vis vien pasirinko tai, kas buvo labiau artima jo meniškai sielai - rašytojo profesionalo kelią. Biliūnas studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche, rašė kritikos straipsnius, publicistinius, meninius kūrinius. Prozininko kūryboje atsiskleidžia gili veikėjų psichologinė būsena, savianalizė, taip pat aptinkama ir autobiografinių kūrybos pėdsakų - dažnai kalbama pirmu asmeniu, aprašomas mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga. Novelėje ,,Ubagas” aprašoma graži ir jauki, pavasarį atgimstanti aplinka, kurioje du likimo nuskriausti vyrai savotiškai pasidalina savo likimais. Kūrinio pasakotoją matome kaip psichologiškai įžvalgų, tačiau sunkiai sergantį, bejėgį žmogų. Pagrindinį kūrinio veikėją, Petrą Sabaliūną, jis mato kaip bailų, nepatiklų, nedrąsų ir nelaimingą vyrą. Sabaliūno likimas yra itin dramatiškas - atidavęs visus savo turtus, meilę, jėgas ir laiką sūnui, pats lieka išvarytas iš namų, nors buvo be galo geras žmogus, tarp kaimynų žinomas kaip dosnus ir kilnus vyras, kuris mėgdavo bites, o medumi dalindavosi su aplinkiniais: ,,Atmenu, kaip mes, maži vaikai, džiaugdavomės, pamatę Sabaliūną su savo šeimyna ateinantį: kaip tik Sabaliūnas vasarą pasirodydavo, žinodavom, kad bus bičkuopis ir kad kiekvienas gausime nuo dėdės Petro po nemažą kvepiančio medaus korį.“ Tačiau Sabaliūnas dėl tokio poelgio ant sūnaus nepyksta, atvirkščiai, bando net jį pateisinti, sakydamas, jog visi vaikai tik ir laukia, kol galės iš namų išvaryti savo tėvus: ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!