Šeimos santykiai lietuvių literatūroje (Biliūnas, Šatrijos Ragana)

Viena dažniausių literatūroje nagrinėjamų temų – santykiai tarp tėvų ir vaikų. Ją galima aptikti įvairių šalių, laikotarpių ar net skirtingas literatūrines kryptis atstovaujančių rašytojų kūriniuose. Kiekvienas autorius turi galimybę į šią, itin įvairiapusę, temą pažvelgti iš savo pozicijos, akcentuoti skirtingus jos aspektus bei problemas. Tad nieko keisto, kad tėvų ir vaikų santykiai buvo paliesti ir lietuvių rašytojų kūryboje: juos apžvelgė prozininkas Jonas Biliūnas bei rašytoja Šatrijos Ragana.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojas, psichologinės prozos ugdytojas Jonas Biliūnas novelėje „Ubagas” vaizduoja nedarnius šeimos tarpusavio santykius, aprašo nepagarbų sūnaus elgesį su tėvu. Jono Biliūno proza moderni: joje nesiekiama viską paaiškinti, nėra veikėjų skirstymo į blogus ir gerus, leidžiama pačiam skaitytojui įvertinti aprašomus įvykius. Ryškus ir psichologiškumas – rašytojas gilinasi į veikėjų vidinį pasaulį ir siekia analizuoti jų psichologinę būseną. Novelė „Ubagas“ parašyta pasakojant pirmuoju asmeniu, pateikiant istoriją kaip paties patirtą įvykį. Pagrindinis veikėjas Petras Sabaliūnas, praeityje turėjęs jaukius namus ir mylinčią šeimą, jiems atidavęs visą meilę bei rūpestį, supranta skaudžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nereikalingas, net savo paties vaikams. Pajutęs, kad namuose yra nepageidaujamas, išeina laimės ieškoti svetur. Senelis nėra tipiškas ubagas - jis nevaizduoja nelaimėlio ir išlieka orus, kalba nuoširdžiai, jo ašaros tyros. Pasakotojo dialogas su Sabaliūnu itin jautrus, o slogią veikėjų nuotaiką atspindi trumpi sakiniai, nutylėjimai. Žodžiai “sūnus išvarė” yra savotiška kulminacija: paprastai su šiluma ir švelnumu asocijuojamas žodis “sūnus”, čia atspindi senelį užgriuvusį sielvartą. Jį slegia ne tiek nelaimė, kiek patirta moralinė skriauda, neatlikta atžalos pareiga senatvėje juo rūpintis, netinkamas elgesys, kuris pažeidžia humaniškumo ribas, sunaikina darną (baigia nykti mylimos bitės: „kur namuos vaidai, ten bitėms ne vieta“). Jo likimas priverčia pasakotoją susimąstyti apie vaikystėje buvusio jo draugo, Sabaliūno sūnaus, šaltakraujiškumą ir nepagarbų elgesį su tėvu. Pasakotojas prisiima dalį Sabaliūno sūnaus kaltės, susimąsto ir apie savo elgesį su tėvais, jaučiasi per vėlai suvokęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!