Šeimos politikos Lietuvoje analizė

Temos aktualumas. Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė išgyvena gimstamumo mažėjimo, bei didėjančią senėjimo visuomenės problemą. Per pastaruosius metus sumažėjo santuokų, tuokiamasi vyresnio amžiaus, vis daugiau porų gyvena santuokos neregistravusios. Valstybė daug dėmesio skiria šeimos politikos kūrimui. Ji siekia pagerinti šeimos galimybes derinti profesinę veiklą su vaikų priežiūra, skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje ir užtikrinti lyčių lygybę. Taip pat tikimasi, kad šeimai palanki politika bent iš dalies prisidės prie gimstamumo didinimo.
Šeimos politikos tema rašė nemažai autorių. A. Maslauskienė (2005) analizavo gimstamumo mažėjimą Lietuvoje. G. Vanagienė pateikė sutuoktinių ir sugyventinių teisinės padėties Lietuvoje lyginamąją analizę. A. Maslauskienė (2004) knygoje „Šeimos politikos ir teisės iššūkiai Europoje“ analizavo šeimos deinstitucionalizaciją. Šia tema rašė L. Žalimienė: socialinių paslaugų kokybę ir standartus (2001). A.V.Matulionis pateikė politikos sąvoką sociologijos moksle (2002). G. Purvaneckienė pateikė palyginimui dvi lenteles apie gimstamumo mažėjimą.
Darbo tikslas – išanalizuoti šeimos politiką Lietuvoje.
Darbo objektas – šeimos politika.
Problema – senėjanti visuomenė, mažejantis gimstatumas ir santuokų skaičius.
Darbo metodas: literatūros ir internetinės medžiagos analizė šeimos politikos tema.
Referato struktūrą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje kalbama apie apie socialinės politikos situaciją Lietuvoje. L.Žalimienė jame teigia, kad kad kiekvienoje šalyje yra tam tikrų ypatumų, kai kalbama apie socialinių paslaugų sistemos turinį. Šia skyriuje yra išskirtos dvi posistemės: socialinio darbo bei socialinės paramos. Tai pat autorė išskiria socialinių paslaugų tikslą.
Antrame skyriuje Lietuvos statistikos departamento duomeninis aptariau gimstamumo tendencijas Lietuvoje. Pateikiau gimstamumo mažėjimo galimas priežastis remdamasi V.Zubrauskaitės straipsniu. Remdamasi lentele 1 ir lentele 2 kurias pateikė Giedre Purvaneckienė pateikiau pavyzdį, kaip mažeja Lietuvoje gimstamumas.
Trečiame skyriuje kalbama apie šeimos deinstitucionalizaciją. A.Maslauskienė pateikė grafiką (1 pav.) kuriame aiškiai matosi vedybų mažėjimas ir skirybų daugėjimas.Ši autorė teigia jog „Vienas iš būdų apginti vaiko interesus šeimos deinstitucionalizacijos procesų akivaizdoje – sugyventinių porų įteisinimas.“ Tai pat autorė G. Vanagienė pateikia įstatymines normas poroms norinčioms įteisinti savo santykius, kaip sugyventiniai.
2. Ketvirtame skyriuje kalbama paramos šeimai politiką Lietuvoje. Kalbama, kad šeimos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!