Masinės kultūros Lietuvoje analizė

HKL/4 gr. stud.
Gintarė Vaičaitytė
2005 10 26
Įvadas
XX a. 7 dešimtmetyje išsiplėtojus globalinio masto masinės komunikacijos kanalams (televizijai, radijui, vėliau – internetui), vakarietiška, sukrekinta kultūra – masinė kultūra – peržengia nacionalinių valstybių ribas ir pasiekia pasaulinį lygmenį. Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie masinės kultūros prigimtį, ryšį su kapitalistine ekonomika, jos funkcijas, poveikį nacionalinėms kultūroms, individų socializacijai ir elgsenai. Dėl šios priežasties atsiranda vis daugiau skirtingų nuomonių.
Aš pasirinkau šią tema norėdama aprašyti masinės kultūros atsiradimo priežastis, jos vartotojus bei daroma žalą. Taip pat noriu parodyti, kad masinės kultūros įtaka stipriai jaučiama net tokiose autonomiškose srityse kaip religija ar menas. Todėl mano tikslas yra aprašyti šios kultūros daromą žalą bei rasti būdų, padėsiančių jos atsikratyti.
Masinės kultūros Lietuvoje analizė
Truputis istorijos
Galima aptikti daug skirtingų masinės kultūros atsiradimo prielaidų. Viena jų yra ta, kad saloninės, kičinės produkcijos kiekybinis šuolis įvyko XIX a. viduryje, keičiantis socialiniams, ekonominiams santykiams bei proporcijoms. Kaip sako Umberto Eco: „Masine kultūra vadinamas reiškinys pasirodo tuo istoriniu momentu, kai masės – darbininkai, amatininkai arba vadinamasis proletariatas – tampa viešojo gyvenimo pagrindiniu veikėju, atsakingu už visuomenės reikalus. Šios masės dažniausiai jau yra atskleidusios savo etosą, įvairiais istoriniais laikotarpiais pareiškusios apie savo specifinius poreikius, paskleidusios savo kalbą“. Šio reiškinio atsiradimas taip pat siejamas su „laisvalaikio masių visuomenėje atsiradimu, laisvalaikio, skirto pramogoms ir pasilinksminimams“. Atsirado naujas kultūros pramonės reiškinys – fabrikinė produkcija, skirta plačiam, masiniam vartojimui. Įdomu, kad jau „kūdikystėje“ šis reiškinys susidūrė su keletu ypatingų paradoksų. Pavyzdžiui, su tuo, kad šių masių „pramogavimo, mąstymo, galvojimo būdai anaiptol nekyla iš apačios: masinės komunikacijos priemonėmis jie pateikiami joms kaip pranešimai, suformuluoti pagal valdančiosios (tuo metu – buržua) klasės kodeksą. Todėl susidariusioje masinės kultūros padėtyje proletariatas vartoja buržuazinės kultūros modelius, laikydamas juos savo nepriklausoma išraiška“.
Kitas įdomus dalykas: nuo pat pradžių šis reiškinys susilaukė vertinimų – intelektualų, menininkų tarpe dažniausiai neigiamų. Štai kaip įsiliepsnojusioje polemikoje 1843 m. pasisakė vokietis Bruno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!