Šeimos kitimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Konstitucija (2006) šeimą apibrėžia kaip visuomenės ir valstybės pagrindą. Čia pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros socialinės grupės nariu ir socializuojamas gyvenimui už šeimos ribų.
Šeimos politikos koncepcija (2008) šeimą apibrėžia plačiau. Pasak jos, šeima – tai esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas santuokiniu vyro ir moters savanorišku pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeimyniniams santykiams, kurti tautos bei valstybės gyvibingumą ir kūrybingumą. Tačiau šis apibrėžimas nėra pakankamai konkretus ir neatskleidžia šeimos, kaip visuomenės pagrindo funkcijų, o tik atskleidžia dorovines šeimos ir visuomenės vertybes. Panašiai šeimą įvardyja Z. Bajoriūnas (1997). Jis teigia, kad šeima – biopsichologinė bendruomenė, ją sieja dorovė ir dvasingumas, meilė ir savitarpio pagarba, ištikimybė ir tolerancija.
Labiausiai atskleidžiantis, kas tai yra šeima, apibrėžimas – L. Jovaišos (2007). Profesorius teigia, kad šeima – tai giminystės ryšiais susieta mažiausia žmonijos bendruomenė, regeneruojanti tautą, autonomiškai tvarkanti savo ūkį ir ugdanti jaunąją kartą pasauliui. Vienas svarbiausių jos tikslų – sudaryti normalias sąlygas vaikams įgyti veiklos pasaulyje patirtį, kad galėtų savarankiškai dirbti ir laimingai gyventi.
Kiekvienas asmuo šeimą supranta skirtingai ir apibrėždamas šią savoką remiasi savo asmenine nuomone. Tačiau ne tik sąvokos apibrėžimas turi savo istorinę raidą, bet ir požiūris į šeimą, kaip į socializacijos instituciją, tėvų supratimas apie šeimyninį auklėjimą, vertybės, papročiai, kalendorinės šventės ir dar daugelis kitų šeimos santykius, struktūrą ir vaikų asmenybės vystymąsi lemiančių veiksnių.
Darbo tikslas – aptarti vykusius pokyčius Lietuvos šeimos raidoje ir šiuos pokyčius lėmusius veiksnius.
Patys seniausi rašytiniai šaltiniai, teikiantys duomenų apie lietuvių šeimą, turtinius jos narių santykius, buities smulkmenas, yra XIII-XIX a. pirmosios pusės teisiniai dokumentai bei amžinikų pastebėjimai.
Seniausi gyventojai dabartinės Lietuvos teritorijoje apsigyveno XI-X tūkstantmetį pr. Kr. Šį laikotarpį istorikai vadina paleolitu. Šie žmonės laikėsi tam tikrų visuomeninio gyvenimo normų, vertėsi daugiausia medžiokle. Vėlyvuoju paleolitu buvo paplitusios šeimos, kurios gyveno susibūrusios į didžiąsias šeimas. Tokią šeimą sudarė 5-15 narių, 2-6 iš jų būdavo medžiotojai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!