Šeima literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis)

Šeima literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis) ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" sąvoka ,,šeima" apibrėžiama kaip grupė žmonių, gyvenančių kartu. Ji neretai siejama su vertybėmis, tarpusavio supratimu, taip pat ir problemine aplinka. Šios sąsajos nagrinėjamos ir lietuvių literatūroje. J. Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka" pabrėžė darnios šeimos modelį, nagrinėdamas krikščioniškąsias vertybes, o J. Savickis novelėje ,,Kova" akcentavo probleminės ir laimingos šeimos skirtumus. XIX a. pabaigos - XX a. pradžios realistas J. Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka" perteikia laimingos Banių šeimos vaizdinį, pabrėždamas vertybių ir abipusio supratimo svarbą. Kūrinyje realizmui būdingas tikrovės ir socialinės aplinkos perteikimas siejamas su apysakos žanru, kai veikėjų santykiai atskleidžiami, remiantis jų psichologine būsena ir istorinės aplinkos įtaka. Apysakoje vaizduojamas 1863 metų sukilimas, kai daug jaunų vyrų, išėję kovoti dėl laisvės, į šeimas nebesugrįždavo. Šeimos modelis, vaizduojamas apysakoje, aprašomas pabrėžiant vyro ir moters artumo bei krikščioniškųjų vertybių sampratas. Pasakotojas teigia: ,,Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu." Epitetais ,,jauni" ir ,,gražūs" atskleidžiama jaunos šeimos santarvė, o įvardžiu ,,abu" pabrėžiama, kad ryšys tarp Petro ir Juozapotos buvo abipusis. Ypač svarbu paminėti, kad prieveiksmiais ,,ramiai" ir ,,drąsiai" norima perteikti tvirtą šeimos pagrindą, kai, nepaisant socialinės padėties (,,neturtėlis žmogus", stiprios, bet pūslėtos Petro kojos) ar to meto istorinių aplinkybių (baudžiavos laikotarpis), veikėjus sieja ramybė, pasitikėjimas vienas kitu, artimojo supratimas. Šios krikščioniškosios vertybės būdingos autoriaus kūrybai, vaizduojant socialinius santykius, taip pat ir biografijai (artimas ryšys su žmona Julija). Apysakoje šeimos samprata taip pat atskleidžiama nagrinėjant Petro ir Juozapotos psichologinę būseną, kai, remiantis literatūrologo J. Stonio teigimu, išoriniai veiksniai yra atspirties taškai psichologinei visumai. ,,Graži Juozapota kaip ugnis visa užkaisdavo", ,,abu žinojo ir tikėjo, kad bus, ir laukė..." Ugnies įvaizdžiu norima atskleisti, kad viltis ir laukimas vyravo Banių šeimoje, o siekį susilaukti vaikų tik patvirtina veiksmažodžiai ,,tikėjo", ,,laukė". Galima daryti dalinę prielaidą, kad darnioje ir abipusį ryšį puoselėjančioje šeimoje vaiko gimimas būtų visavertės šeimos realizavimas ir padėtų jausti dar didesnę laimę, puoselėti tarpusavio ryšį. Siekis auginti vaikus atskleidžiamas ir nagrinėjant Juozapotos sapno įvaizdžius: sodas, žydintys medžiai, ,,dailus" takelis, paukščių lizdai. Tai galima sieti su Juozapotos psichologine būsena, kai pasąmonėje ji tikisi ir laukia vaiko, tai sapnuoja, įsivaizduoja. Netgi kelio įvaizdžiu, kaip gyvenimo alegorija, atskleidžiamas lūkestis, jog Petro ir jos šeima bus darni, puoselėjanti vertybes, tarpusavio ryšį. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad apysakoje ,,Liūdna pasaka" šeima nagrinėjama pabrėžiant abipusį ryšį ir krikščioniškąsias vertybes: tikėjimą, viltį ir meilę. XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės ekspresionistas J. Savickis novelėje ,,Kova" akcentuoja laimingos ir probleminės šeimos priešpriešą, analizuodamas vaikų paveikslus. Autorius, kurio kūrybai būdingas groteskiškas formų vaizdavimas, novelėje pabrėžia ekspresionizmui būdingus bruožus: naujos ir drastiškos formos, gyvenimas vaizduojamas tarsi rūsti komedija. Novelėje šis aspektas nagrinėjamas perteikiant skirtingų šeimų vaikų pasaulius. Pasakotojas teigia: ,,Vaikas džiūsna ėjo miesto ištuštėjusiomis gatvėmis; jo batai buvo per dideli, vos pavelkami: tapu tapu!" Epitetu ,,džiūsna" atskleidžiama vaiko socialinė padėtis (skurdas, nepriežiūra), o ištiktukais ,,tapu tapu!" pajuokiamas rūstus vaiko gyvenimas, groteskiškai vaizduojant jo padėtį šeimoje. Šis epizodas yra supriešinamas su žyduko pasauliu. Vaiko, kurio motina ,,baronkas kepa", o tėvas yra mėsininkas, socialinė aplinka skiriasi nuo probleminės šeimos vaiko. Žydų šeimoje vaikų auklėjimas yra prioritetas, o tai pasakotojas atskleidžia teigdamas: ,,Lyg kareivišku šineliu aprengtas ,,pulko sūnus", žygiuojąs drauge su kareiviais gatvėmis." Šia vaiku besirūpinančios šeimos idėja kuriamas kontrastas tarp vaiko, kuris yra paliktas ir neprižiūrėtas, ir to, kuriam skiriamas dėmesys ir šeimoje, ir visuomenėje. Mintimi, jog vaikas žygiuoja kartu su kareiviais, norima vaizduoti jo darnią ir vertybes puoselėjančią šeimą, kuri yra gerbiama visuomenėje. Novelėje, pasakotojo teigimu, ,,tai buvo du gyveniman išleisti aktoriai." Gyvenimo, kaip teatro, vaizdiniu norima pabrėžti, kad abi šeimos - probleminė ir gerbiama visuomenėje, atstovauja tam tikrai rūsčios realybės pozicijai. Pasakotojas subtiliai perteikia idėją apie objektyvią šeimos sampratą, akcentuodamas, jog realybėje yra tiek darnių ir gerbtinų, tiek probleminių šeimų. Novelėje vaikų pasauliai perteikiami pabrėžiant ir tėvų kuriamą tarpusavio santykį. Probleminės šeimos vaikas stebisi, sužinojęs, jog žydukas nėra mušamas, o pagirdomas pienu, paguldomas į lovą ir apklojamas. Žydų šeimos vaiko nuostaba ir retoriniu klausimu ,,Lupa? Už ką?" norima pabrėžti, kad vertybes puoselėjančioje šeimoje augantis vaikas nepajėgia suprasti, kodėl turėtų būti mušamas, neprižiūrimas. ,,Jis tik nusijuokė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!