Savivaldos teisė

Etimologiškai žodis „savivalda“ reiškia teisę savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Terminas „savivalda“ gali būti vartojamas įvairiuose moksluose, pvz.: kibernetikoje, sociologijoje ar teisėje. Kibernetikoje save valdanti laikoma tokia sistema, kuri yra autonomiška išorinių veiksnių atžvilgiu ir jos veikimas mažai terminuojamas iš šalies.
Sociologine prasme sociologija pasireiškia per visų socialinės organizacijos narių dalyvavimo nagrinėjant, priimant ir įgyvendinant bendrus sprendimus.
Šiuolaikinės teisės mokslas savivaldą traktuoja kaip organizacijos savarankišką funkcionavimą, kuris užtikrinamas šios organizacijos narių priimtais valdymo sprendimais ir normomis, susijusiomis su jos gyvavimu visiems bendrų klausimų sprendimu.
Pirmieji šį terminą pradėjo vartoti britai D. Britanijoje. Terminas „savarankiškas valdymas“ buvo pradėtas vartoti XIX a. pradžioje bandant Angliją apibūdinti kaip su parlamento pagalba save valdančią valstybę.
Kontinentinės Europos teisininkai terminą „savivalda“ traktavo kaip nuo išorinės valdžios santykinai savarankišką valdymą įgyvendinamą piliečių vadovaujantis savais interesais tiesiogiai ar per jų išrinktas atstovaujamas institucijas.
• Siaurąja prasme – kaip pavyzdį galima paminėti bendruomenes, susikūrusias ir funkcionuojančias valstybės viduje. Šia prasme sąvoka „savivalda“ traktuojama kaip sinonimas terminui „vietos savivalda“, kur ūkiniais ar kitais tam tikro administracinio – teritorinio vieneto reikalais rūpinasi ne centrinės valdžios institucijos, o vietos gyventojai.
Žodį „savivalda“ nagrinėjant morfologiškai reikėtų suprasti kaip sudedamąją bendresnės kategorijos – valdymas – dalį.
• Valdymo procese yra privalomas valdymo subjektas ir valdymo objektas. Valdymo subjekto ir objekto santykiuose vyrauja griežta subordinacija. Skirtingai nei valdyme, savivaldoje nėra didelio atotrūkio tarp valdymo subjekto ir valdymo objekto, valdymo objektas subjekto atžvilgiu nėra pasyvus. Jo vaidmuo kur kas reikšmingesnis negu paprastas „komandų vykdymas“.
• Ypatumas – tai valdžios pasireiškimo pobūdis. Valdymui būdingas imperatyvumas. Pagal savo paskirtį ir turinį valdingas poveikis suponuoja objekto pavaldumą subjektui.
Save valdančiose sistemose vyksta tam tikras visų sistemos elementų pavaldumas šios Sistemos vidiniams tikslams ir poreikiams. Tokiose sistemose subordinacijos santykiai būdingi valdymui yra nežymūs, o tarp sistemos elementų (subjekto ir objekto) iš esmės vyrauja koordinacijos santykiai.
• Savivalda nuo valdymo skiriasi tuo, jog savivalda turi didesnį savarankiškumą pasirenkant tikslus ir jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!