Rinkimų teisė

Rinkimų teisė yra viena ryškiausių politinių teisių. Rinkimai - piliečių valios išraiškos forma. Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančiųjų organų sudarymui. Dabar visuomenėje labiausiai paplitusi demokratinių rinkimų forma. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai. O tauta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi, rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas.
Kiekvienoje valstybėje nustatoma sava rinkimų sistema. Rinkimų sistema tai mechanizmas, kuris įgalina rinkėjų preferencijas išreikšti balsais ir pagal šiuos balsus paskirstyti mandatus renkamajame valdžios organe. Taigi kiekvienos valstybės politikai prieš apsispręsdami, kokią rinkimų sistemą naudoti, turi pasirinkti, kam jie atiduoda prioritetą. Jeigu svarbiau, kad būtų išsakomos ir atstovaujamos kuo įvairesnės politinės pozicijos, tai labiau tinka proporcingo atstovavimo sistema. Jeigu norima sustiprinti partijų ir politikų atsakomybę rinkėjams ir palengvinti politinių sprendimų priėmimą, tai labiau tinka daugumos atstovavimo sistema. Lietuvoje veikia mišri rinkimų sistema. Tai naujausia sistema, kurioje derinami mažoritarinių ir proporcinių sistemų elementai.
Lietuvoje įgyvendinami tokie rinkimai kaip Prezidento, Seimo, Savivaldybių Tarybų bei rinkimai į Europos Parlamentą. Tačiau juose galioja šiek tiek skirtingi cenzai.
darbo tikslas: išsiaiškinti kokios yra rinkimų teisės ypatybės Lietuvoje.
metodika:
• Mokslinės literatūros analizė.
1. RINKIMŲ TEISĖS RAIDA LIETUVOJE
Rinkimų teisės užuomazgos jau matomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kuomet vykdomosios valdžios atstovai buvo skiriami. „Esant absoliučiai didžiojo kunigaikščio valdžiai, įstatymai buvo rengiami artimųjų aplinkoje, o jų skelbimas – didžiojo kunigaikščio prerogatyva. Lietuvoje miestų savivaldos organai ir miestiečių teismai pradėti rinkti XIV – XV a., kai didiesiems miestams buvo suteiktos savivaldos teisės. Tačiau seniausių žinių apie valstybės valdžios organų rinkimą Lietuvoje yra Horodlės susitarimo akte (1413m.), kuriame numatyta, jog po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis bus renkamas. Pirmą kartą ponai ir bajorai 1430m. juo išrinko Švitrigailą. Nuo 1565m. kiekvienos apskrities bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Nuo 1566m. pagal 1564m. Belsko privilegiją bajorų seimeliuose buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!