Saulius Tomas Kondrotas

II SEMINARAS. Saulius Tomas Kondrotas: „Kentauro herbo giminė“, „Meilė pagal Juozapą“: „Senas namas“, „Kabantis namas“, „Kolekcionierius“, „Kita versija“, „Kentaurą herbo giminė“, „Facecija“.
1986-aisiais emigravęs Saulius Tomas Kondrotas anuometinio „Litera­tūros ir meno“ publicistinių aktualijų skiltyje „Septynios dienos" buvo ap­šauktas atskalūnu, kuris „save iš­braukė iš lietuvių tarybinės literatū­ros“. Šiandien juokinga: juk nė nebuvo į ją „įsirašęs“! Plūdimas reiškė, kad iš visų bibliotekų fondų išmetamos trys jo apsakymų knygos ir du romanai, iš filmų titrų ištrinama kino scenaristo pavardė, ir jis tampa persona non grata bet kokiam viešajam diskursui. Knygos ėjo per rankas, pirmoji su manifestine antrašte „Pasaulis be ribų" (1977) buvo suskaityta iki skutų. S. T. Kondroto mistinės novelės pleveno virš tarybinės literatūros, stiprindamos galimos tik­rovės jausmą.
Pats Kondrotas apie savo kūrybą sako: Kūryba – tai išsiveržimas į laisvę. Išsivadavimas nuo išorinių ir asmeniškų varžtų, būdas peržengti ribas: gamtos, valdžios, visuomenės, religijos, sąžinės, kanono. Yra toks posakis: „Jeigu negalima, bet labai nori, tada galima“. Kūrybai reikia vergijos: gamtos, valdžios, visuomenės, religijos, sąžinės, kanono, asmeniškų trūkumų. Nėra laimingo kūrėjo, negali būti laisvo menininko. Jeigu nėra draudimo, nėra ir nusikaltėlio. Kūryba baigiasi, jeigu kūrėjui pavyksta išsilaisvinti, nusimesti pančius, atsikratyti jį kaustančių varžtų. Prasideda laimingas nuobodus gyvenimas.
Pirmiausia norėčiau pradėti nuo apysakos „Kabantis namas“, kurioje akivaizdžiai atsiskleidžia keletas svarbių bruožų. Kondroto žmogus – vientisa natūra, kurioje viskas įspūdingų gabaritų ir potencijos – aistros, likiminiai mostai. Pabrėžtas lyties gaivalas, tačiau erotika neatsiejama nuo meilės, pakilaus ir stipraus jausmo, tvaraus ir lemtingo (Germanas taip myli, kad tuoj „galės valgyti akmenis“). Žmogus – idėjos ar aistros transformacija (laukiniškumas, kerštas, meilė, čigoniškumas), o ne psichologinių savybių rinkinys. Genai, nuodėminga prigimtis Kondroto žmogui pakeičia socialinę kilmę, profesiją, statusą visuomenėje ir pan. Aistrų grumtis, pasąmonės akstinai – egzistencijos pagrindas. Netenka reikšmės istorinis laikas, socialinis fonas, etninė priklausomybė: tik iš kelių užuominų (Raseiniai, radijas, fotoaparatas) galima susigaudyti, kad veiksmas vyksta Lietuvoje ir mūsų amžiuje. Apibendrinta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!