Šatrijos Raganos konspektas

Marijos Pečkauskaitės vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose, kurių aplinka formavo jos pasaulėjautą bei kūrybą. Ypač mylimas buvo Užvenčio dvaras su liepų alėjomis, senu malūnu. 1922 m. Šatrijos Ragana parašė reikšmingiausią savo kūrinį ‑ apysaką ,,Sename dvare", kur atsispindi būtent Užvenčio dvare praleistos dienos.
Senuose Žemaitijos dvaruose augo ir formavosi pirmosios savarankiškos, emancipuotos Lietuvos visuomenės moterys, kūrybingos, kuriančios, provokuojančios gyvenimą.
Kaip ir pagrindinė veikėja mamatė, Šatrijos Ragana buvo itin muzikali, galvojo apie pianistės karjerą, tačiau atmetė šią galimybę kaip nerealią dėl finansinės padėties ir neišvengiamo atotrūkio nuo gimtinės.
Apysaką „Sename Dvare“ iš kitų to meto kūrinių išskiria lyrinis Šatrijos Raganos kalbėjimo būdas, rašymas pirmuoju asmeniu, dienoraščių forma, praeities ir dabarties gretinimas, psichologinių, pedagoginių, katalikiškų ir kitų idėjų vaizdavimas.
Apysakos stilistinė atmosfera yra romantinė: kalbėjimas pakilus, jausmingas, ornamentuotas, tarsi išpuoštas gražiomis, liūdnomis gėlėmis. Ryškūs romantinei kūrybai būdingi kontrastai tarp kasdienybės ir aukštųjų dvasios polėkių.
Apysaką Šatrijos Ragana pradėjo epigrafu, Johano Volfgango Gėtės žodžiais („Visa, kas praeina, / Simbolis tėra“), reiškiančiais filosofinę mintį apie laikinumą ir amžinumą.
Apysaka „Sename dvare“
Vyro ir žmonos santykiai, savirealizacija
Apysakos pagrindą sudaro vaizduojamos šeimos (vyro Liudviko, žmonos Marijos ir trijų vaikų: Irutės, Nikos ir Jonelio) gyvenimas bei santykis su dvaro aplinka, giminėmis.
Mamatė yra religinga, jausminga, meniškos prigimties moteris, ji jaučia be galo stiprų ryšį su gamta, rūpinasi vaikų gerove ir auklėjimu, atlieka žmonos pareigas, tačiau jai svetima dvaro ponios pozicija. Dvaro reikalais ir buitimi rūpinasi Liudvikas. Mamatė – išskirtinio dvasingumo asmenybė. Jos paveikslas įprasmina publicistikoje skelbtą idėją, kad žemiškasis gyvenimas negali patenkinti lakios, amžinosios egzistencijos besiilginčios sielos.
Mamatė nori gyvenime nuveikti daugiau negu leidžia žmonos ir motinos rėmai. Marija nėra tik šiaip sau, pramogai, svečiams muzikuojanti. Grodama ji patiria tikrą užmiršimą, kuris išlaisvina iš rėmų, rūpesčių.
Kaip ir pagrindinė veikėja mamatė, Šatrijos Ragana buvo itin muzikali, galvojo apie pianistės karjerą, tačiau atmetė šią galimybę kaip nerealią dėl finansinės padėties ir neišvengiamo atotrūkio nuo gimtinės. Šatrijos Ragana Mariją pastato...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!