Šatrijos ragana skaidrės

Šatrijos Ragana (1877-1930) „Sename dvare“ (1922) Apie autorę • Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis; • Romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja, kilusi iš Žemaitijos bajorų. • Pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. • Lietuvių prozą rašytoja kreipė intelektualesnio žmogaus dvasinių išgyvenimų vaizdavimo linkme, praturtino jos problematiką, skirdama daug dėmesio etikos klausimams, stengėsi paįvairinti kūrinių kompoziciją ir stilių. Rašytoja gimė 1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose, mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose; • Rašytoja gimė 1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose, mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose; • Kilusi iš Žemaitijos bajorų; • Augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų ir vaizdinių erdvėje; • Mokėsi namie, Peterburgo gimnazijoje, Varšuvoje, studijavo Šveicarijos universitetuose; • Mėgo muziką, skambino fortepijonu (dažniausiai Šopeną); • Buvo mokytoja, labdarė; • Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis. Kūrinio pavadinimas • „Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas buvo ir praėjo jau seniai. Apie kūrinį • Apysaka „Sename dvare“ - tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antros pusės Lietuvos dvarą. • Apysakoje dvaras vaizduojamas jo gyventojų – aštuonerių metų mergaitės Irusios (Irutės) ir jos motinos (mamatės)- akimis. Dvaro buitis, namiškių pokalbiai, santykiai su kaimiečiais, giminaičių vizitai – visa, kas patenka į šių veikėjų akiratį, yra jų išgyvenama ir apmąstoma. Idėjos ir vertybės • Tautinės sąmonės žadinimas. • Liaudies švietimas. • Mokslo pamėgimo skatinimas. • Teisingumo, gailestingumo, darbštumo ir kitų dorybių auklėjimas. • Lietuvos bajorijos tautinių ir visuomeninių klaidų taisymas. • Dvasingumas • Meilė tėviškei • Žmogiškumas • Gailestingumas • Pasiaukojimas • Motinos meilė • Meilė gimtajai kalbai Temos ir problemos • Tėvų ir vaikų santykiai. • Mirtis, jos svarba. • Lietuviškų dvarų lenkėjimas. • Lietuvių valstiečių proto ir širdies kultūra. • Motinos meilė. • Pareigos svarba. • Praeities ir dabarties priešprieša. • Mamos ir dukters ryšys. • Kodėl nyksta tautos dora ir moralė? • Kokia laukia Lietuvos žmonų ateitis? • Kodėl gyvenime viskas laikina? • „Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys?“ • „Kodėl viso ko galas yra mirtis?“ • „Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri?“ Rašinio temos • Dvasingumas – svarbiausia žmogaus vertybė, kurios neatstos visi pasaulio turtai ar mokslai. • Tėvų ir vaikų santykiai svarbiausi vaikų pasaulėžiūros formavimuisi. • Kodėl gyvenime dažnai pasirenkame laikinus dalykus, bet pamirštame amžinuosius? • Mirtis – žmogaus išlaisvintoja iš kasdienybės ar skausmą nešanti nelaimė? Kūrinio veikėjai • Pagrindinė veikėja – mamatė. • Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, lietuvybės gynėja, labai savitos dvasios moteris, savo vidinį pasaulį atskleidžianti užrašuose, savotiškame sielos dienoraštyje (pirmu asmeniu kalba „Mamatės užrašuose“). • Mažoji aštuonmetė Irusia, pasakotojos antrininkė, kurios įspūdžiai, mintys, pastebėjimai sudaro didžiąją pasakojimo dalį. Mergaitė labai švelni, gera. Ji myli savo mamatę, trokšta, kad ir ši jos niekada nepamirštų. • Mamatės vyras Liudvikas - ne visada patenkintas žmonos neūkiškumu ir jos svajonėmis, kurioms nuobodžios „žemės dainos“, tačiau ir jis regi žmonos nutolimą, jaučiasi įskaudintas. • Sūnūs: Jonelis ir Nika. Pagrindinius veikėjus rašytoja kuria pagal svarbumą, laikysenų reikšmingumą. • Pagrindinius veikėjus rašytoja kuria pagal svarbumą, laikysenų reikšmingumą. • Antraeiliai veikėjai pasirenkami pagal įdomumą: įdomu, kaip ginčijasi du valstiečiai, nepasidalijantys bičių spiečiaus; kaip savo vestuvėse elgiasi keistas jaunikis, kaip juokingai kalba „bočelis“, o bobutė – gyva lietuvių tautos dvasia. • Siekiama parodyti, kokie skirtingi žmonės (yra ir įdomių,besidominčių menais, besirūpinančių lietuvių tauta, bet ir tingių, apsileidusių). Kūrinio aktualumas • Šeima, kaip ir apysakoje „Sename dvare“, taip ir dabar, turi didelę įtaką doro lietuvio formavimuisi. • Nepaisant monotoniškos rutinos, daugelis žmonių trokšta „pamaitinti“ savo sielas, sužinoti atsakymus į rūpimus egzistencinius klausimus. • Šiuolaikinės mamos, kurioms ypatingai svarbi karjera, galėtų pasimokyti iš mamatės, kokia mylinti ir pasiaukojanti turi būti mama. Citatos • „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!