Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Savickis, J. Aputis)

Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Savickis, J. Aputis)

Dažnai girdime vyresniuosius sakant, kad vaikystė yra gražiausias ir

nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Iš tiesų, vaikystė kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, džiaugsmo ir ašarų, neužmirštamų įspūdžių. Vaikystė palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime, nes aplinka, kurioje augame, formuoja mūsų vertybines nuostatas ir požiūrį į pasaulį. Vaikystėje įgyta patirtis vėliau padeda susigaudyti pasaulyje, geriau suprasti kitus ir, svarbiausia, save patį. Vaikystę neišvengiamai turime visi, tačiau vieniems ji būna ne tokia miela ir priverčia suaugti anksčiau laiko. Lietuvių literatūroje taip pat gausu kūrinių, kuriuose kalbama apie vaikų pasaulį, jų rūpesčius ir džiaugsmus, dažniausiai apie skaudžią vaikų patirtį, vėliau turėsiančią įtakos jų gyvenimams. Lietuvių literatūroje vaikystės motyvus plėtojo Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis bei Juozas Aputis.

Pirmoji europinio išsilavinimo moteris lietuvių kultūriniame gyvenime, gyvenusi XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje, Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) apysakoje „Sename dvare“ aprašė pagrindinės veikėjos Irusios gyvenimą gyvenant dvare. Autorės vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose, kurių aplinka formavo pasaulėjautą ir kūrybą. Itin artimas ryšys mažąją Mariją siejo su motina, kurią net ir suaugusi rašytoja vadino mamate- reta žemaitiška forma. M. Pečkauskaitė yra pasakiusi, jog jos „motina buvo beveik šventa“, nes buvo labai pamaldi, visados sutinkanti su Dievo valia. Be to, pati rašytoja iš mamos daug ką perėmusi: meilę žmonėms, ypač nuskriaustiems ir nelaimingiems, nuolankumą, atlaidumą, geranoriškumą, rūpestingumą bei polinkį į meną, ypač muziką. Apysakoje „Sename dvare“ yra aprašoma Irusios charakterio bruožų vystymąsis. Galima teigti, jog gyvenimas dvare padarė didelę įtaką pagrindinės veikėjos asmenybės brandai. Apysakoje dvaras – šviesos skleidėjas. Dvare vykstančių pokylių metu buvo deklamuojami įvairūs eilėraščiai, dainuojamos dainos, kurios buvo ne tik pramoga, bet ir praturtindavo Irusios požiūrį į gyvenimą bei suteikdavo daug žinių apie kitas kultūras. Vienas žymiausių karalienės Viktorijos laikų dramaturgų Oskaras Vaildas yra pasakęs: „Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus – tai padaryti juos laimingus.“ Todėl Šatrijos Ragana išryškina mamatę, kuri labiausiai prisideda prie Irusios brandos. Motina vaizduojama be galo mylinti savo vaikus. Vos tik radusi laisvą minutėlę, ji stengiasi praleisti laiką su savo atžalomis. Mamatės svarbiausias tikslas – išugdyti vaikus taip, jog jie būtų geri, ne tokie kaip daugelis: nerūpestingi, negerbiantys suaugusiųjų ir niekuo nesidomintys. Mamatė myli dainas, pilnas poezijos, ašarų, ilgesio. Ji norėtų, kad jos vaikai prisidėtų prie Lietuvos atgimimo, būtent dėl to mamatė stengiasi, kad jie kuo daugiau girdėtų, mokėtų bei dainuotų žemaitiškas dainas, pasakas, padavimus. Irusiai patinka, kad mamatė skiria jai tiek daug dėmesio, skatina skaityti, dainuoti gražias dainas, o užsiimdama savo mėgstama veikla ji tampa laiminga. Akivaizdu, jog Irusia gyvendama su šeimos nariais, kurie stengiasi suteikti jai daug žinių, subręsta. Taigi, Marija Pečkauskaitė apysakoje „Sename dvare“ išryškino Irusią, kurios vidinė branda vystosi gyvenant dvare.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!