Šatrijos Ragana, jos kūryba

Šatrijos Ragana – neoromantikė, kilusi iš dvaro, visą gyvenimą puoselėjusi krikšioniškąsias vertybes. Ji - pirmoji Europinio išsilavinimo moteris. Ji pirmoji dvarą vaizduoja kaip kultūros židinį, pirma savo kūrinyje „Sename dvare“ pavartojo dienoraščio formą.
Itin glaudus ryšys mažąją Mariją siejo su motina, kurią net ir suaugusi rašytoja vadino mamate - reta žemaitiška forma.
Pati rašytoja daug dalykų perėmė iš mamos: meilę žmonėms, ypač nuskriaustiesiems, nuolankumą, atlaidumą, geranoriškumą, rūpestingumą ir polinkį į meną ir muziką.
Šatrijos Ragana gyveno dvare, todėl dvaras vaizduojamas ne kaip ydų šaltinis, o kaip švietimosi, kultūros židinys.
Šatrijos Ragana visą gyvenimą puoselėjo krikščioniškąsias vertybes.
Marija Pečkauskaitė garsėjo kaip labdarė ir pedagogė. Per karą buvo įsteigusi jaunimo mokyklėlę ir pati mokė vaikus, be to, savo lėšomis išlaikė senolių prieglaudą ir ambulatoriją.
• „Sename dvare“ – lyrinė romantinė apysaka. Tai yra atsiminimų kūrinys.
• Apysaka „Sename dvare" gimė iš ilgesio mirus mylimiems žmonėms - broliams Steponui ir Vincui, motinai - ir iš didžiulio noro įamžinti tėviškę netoli Užvenčio.
• Pagrindinė apysakos veikėja – mamatė Marija. Ji – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, patarėja, labai subtilios dvasios moteris. Mamatė padeda knygnešiui Levanardai, užjaučia varganą žydą prekiautoją, siunčia vaikus su dovanomis pas vienišą bobutę. Ji labai myli savo vaikus, stengiasi, kad jie augtų dori ir teisingi, kad tai, kas svetima, nežalotų vaikų dvasios. Užtat neišleidžia iš namų dukrelės Irutės, atsisakydama didesnių galimybių jai mokytis, kurias siūlo turtingi giminaičiai. Svarbiausia – nesužaloti vaiko.
• Fragmentiško pasakojimo ašis - mamatės, trijų vaikų motinos, žmonos, dvaro šeimininkės, paveikslas. Tai jausminga, labai religinga, subtiliai jaučianti meną moteris. Skaitydama poeziją ji užmiršta „viską, viską… klausydamasi ar pati skambindama fortepijonu Šopeną nepastebi, kaip praeina vasaros naktis, išgirsta tylią, subtilią pakalnučių varpelių melodiją, baltų rožių ir jazminų kvapas jai primena pažįstamą muziką. Jai atrodo, kad vidurnakčio tyloje „kiekvienas daiktas gyvena, mąsto ir jaučia". Aplinkui regėti grožį, svajoti, muzikuoti ir skaityti poeziją kartu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!