Santuokos sudarymas

Lietuvos statutuose šeimos teisė, kaip ir kitos teisės normos, reguliavusios kitus santykius, nesudaro atskiro skyriaus, nes teisės aktas pagal to meto valstybės valdžios sampratą ėjo iš valdovo valios pareiškimuose teisės normos buvo išdėstytos chaotiškai. Priešingai, jos sudarė vieningą, logiški nuoseklią sistemą, ir buvo sugrupuotos ne šakniniu principu, kaip įprasta dabartinėse teisės sistemose, o pagal valdovo aplinkos politinių, karininių, ekonominių interesų įgyvendinimo reikšmingumą. Todėl viename skyriuje galima rasti administracinės, valstybinės, civilinės ir baudžiamosios teisės normų, kurios glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo bei paaiškina. Taigi norint atskleisti teisinius to meto šeimos santykius, būtina paliesti ir kitas teisės normas. Ypatingas dėmesys skirtinas kai kurioms baudžiamosios teisės normoms, ypač toms, kurias pažeisti galėjo tik asmenys, įgaliojantys santuokinius ryšius.
Normos, apimančios šeimos teisę, prasideda nuo santuokos sudarymo sąlygų, kurias reikia suprasti kaip tam tikrus reikalavimus, atsižvelgiant ne tik į susituokiančiųjų fizines savybes, bet ir I jų padėtį luominėje visuomenėje.
LDK vyraujančioje visuomenės dalyje, kurios pagrindą sudarė lietuvių tauta, santuokos raida skirtina į du periodus. Tai papročių reguliuota santuokas ir krikščioniškoji santuoka. Šių periodų ribos ženklai buvo lietuvių, iki tol išpažinusių vadinamąjį pagoniškąjį tikėjimą, pirmieji bandymai įsilieti į krikščioniškosios kultūros erdvę. Jų pradžia sietina su Lietuvos valstybės pripažinimu tarp Vakarų Europos krikščioniškų valstybių ir jos valdovo Mindaugo karūnavimu 1253 metais, bei krikščioniškosios santuokos įtvirtinimu 1387 metais oficialiai pripažinus katalikybę valstybine religija. Kurį laiką turėjo būti toleruojamos abi santuokų rūšys, nes krikščionybė visuomenėje įsigali laipsniškai. Tuo labiau kad krikščionybė kitose, t.y. prisijungtose prie LDK kaimyninių slavų tautų teritorijose buvo paplitusi ne katalikiškąja, o stačiatikybės forma. Be to, LDK XIV a. pabaigoje jau buvo įsikūrusios ir plėtėsi atskiros tautinės grupės, įsisavinusios visai skirtingas, nei krikščionybė, religijas. Taigi laipsniškai paprotinė santuoka, valstybės valdovo aktams ją neigiant, o vėliau ir persekiojant, turėjo užleisti savo pozicijas. Šis procesas, kadangi santuokų registravimas po Tridento 1563 m. bažnytinio susirinkimo buvo perduotas bažnytinei organizacijai, priklausė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!