Santuokos nutraukimas mūsų visuomenėje

Santuoka – poravimasis – kyla iš dvilytiškumo. Santuoka yra žmogaus reaguojantis prisiderinimas prie tokio dvilytiškumo, tuo tarpu šeimyninis gyvenimas yra visuminė pasekmė, kylanti iš visų tokių evoliucinių ir prisitaikančių prisiderinimų. Vedybos yra ilgalaikės; jos nėra neatskiriamos nuo biologinės evoliucijos, bet jos yra visos visuomeninės evoliucijos pagrindas, ir dėl šito jos yra garantuotos, jog kokia nors forma egzistuos ir toliau. Santuoka suteikė šeimos židinį, o šeimos židinys yra visos ilgos ir atkaklios evoliucinės kovos vainikuojanti šlovė.
Nuo to momento, kada ėmė formuotis visuomeninės grupės, pradėjo vystytis vedybų kodeksai ir vedybiniai suvaržymai. Tokiu būdu poravimasis vystėsi pereidamas per gausybę laikinųjų formų, pradedant beveik visiška lytine laisve ir baigiant dvidešimtojo amžiaus santykinai visiško lytinio suvaržymo standartais.
Vedybos visada buvo glaudžiai susijusios tiek su nuosavybe, tiek su religija. Nuosavybė buvo vedybų stabilizatorius; religija, moralizuotojas. Primityviosios vedybos buvo investicija, ekonominė spekuliacija; tai buvo daugiau verslo dalykas negu flirto romanas. Senovės žmonės vesdavo dėl grupės naudos ir gerovės; todėl jų vedybas planuodavo ir organizuodavo grupė, jų tėvai ir senoliai. O tai, kad nuosavybės papročiai buvo veiksmingi stabilizuojant santuokos institutą, rodo tas faktas, jog vedybos buvo ilgalaikiškesnės ankstyvosiose gentyse negu jos yra daugelyje šiuolaikinių tautų.
Santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, tad jos iširimas dažniausiai reiškia šeimos iširimą. Todėl pripažįstamas tiek viešasis, tiek privatus interesas išsaugoti santuoką, kiek šitai įmanoma. Dėl šios priežasties įstatyme nurodyti išsamūs santuokos pasibaigimo atvejai ir tvarka.
2. Ištuoka, t.y. santuokos pasibaigimas abiejų ar vieno sutuoktinio valia.
Įstatymas numato tris galimus santuokos pasibaigimo ją nutraukiant atvejus:
1. Bendru beijų sutuoktinių sutikimu;
2. Vieno sutuoktinio prašymu;
3. Vieno sutuoktinio prašymu dėl kito sutuoktinio kaltės;
Pastarasis ištuokos būdas – naujas santuokos nutraukimo pagrindas, kurio nebuvo senajame Šeimos kodekse.
Taigi dabar galiojančiame įstatyme skiriama „kalta“ ir „nekalta“ ištuoka, t.y.,ištuoka esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo ir ištuoka nesant tokios kaltės, ir atitinkamai nustatomi skirtingi santuokos nutraukimo padariniai, atsižvelgiant į tai, buvo ar ne kito...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!